Kovo 14-oji senajame Jurbarke: ginčas dėl darvinizmo, nepatogus susisiekimas, urėdijos perkėlimas ir kiškiai
1920 m. Mitingas. Skirsnemunėje „bolševikėlių“ vadas mokytojas (pavardė nenurodyta) sušaukęs mitingą, kuriame šmeižė Ambrozaitį ir ragino stoti į „Darbininkų partiją“.
1926 m. Netektis. Jurbarko ligoninėje mirė ateitininkas Petras Jauniškis („Ateitis“, 1926, Nr. 5–6).
1927 m. Urvas. Laikraštyje rašoma, kad kažkokia mergaitė Jurbarke žinanti urvą po žeme („Lietuva“, 1927-03-14, Nr. 58).
1930 m. Tiltas. Pranešama, kad Jurbarko ir Kidulių gyventojų prašymą prie Jurbarko statyti tiltą per Nemuną Susisiekimo ministerija įvertino teigiamai: dar šią vasarą būsiąs pastatytas laikinas tiltas („Mūsų rytojus“, 1930-03-14, Nr. 11).
1932 m. Darvinizmas. Šios dienos korespondencijoje taip aprašomas konfliktas dėl darvinizmo: „Jurbarkas. Pernai rudenį atidarius Jurbarke žemės ūkio mokyklą atsirado apie 40 norinčių mokytis. Tačiau kilo konfliktas tarp mokinių ir gyvulininkystės mokytojo dėl klausimo, kaip galėjęs atsirasti žmogus iš beždžionės. Dėstytojas klausėją viešai išjuokęs. Tuo mokiniai pasipiktino ir dalis jų išėjo iš mokyklos. Dabar mokykloj teliko 27 mokiniai“. „Netinkamas dėstymas išvaikė daug mokinių“, – reziumuoja korespondencijos autorius („Rytas“, 1932-03-14, Nr. 48).
1935 m. Prizai. Kaune vyko „Ūkininko patarėjo“ prenumeratoriams burtų traukimas. Tarp laimėjusių po maišą kalkių salietros buvo 3 jurbarkiškiai: Justinas Naujokas iš Jurbarko, Antanas Galbuogis iš Skirsnemuniškių III kaimo ir Vincas Stanevičius iš Antkalniškių I kaimo („Ūkininko patarėjas“, 1935-03-21, Nr. 12).
1935 m. Jungimasis. Laikraštyje rašoma apie vangų Jurbarko valsčiuje įkurtų smulkių bankelių jungimąsi. Atkakliai nesijungia Jurbarko ūkininkų smulkaus kredito draugija („Lietuvos aidas“, 1935-03-14, Nr. 60).
1935 m. Nepatogus susisiekimas. Laikraštyje išspausdintoje žinutėje „Nepatogus susisiekimas su Jurbarku“ rašoma, kad sugrįžus šalčiams garlaiviai liovėsi plaukioję. Raudonės valsčiuje ant panemunės kelio sugulę ledai trukdo važiavimą („Lietuvos aidas“, 1935-03-14, Nr. 60).
1935 m. Rinkimai. Raseiniuose įvyko rinkimai į Žemės ūkio rūmus. Iš Jurbarko valsčiaus išrinktas Tamošaitis, o iš Girkalnio valsčiaus – Babonas („Lietuvos aidas“, 1935-03-16, Nr. 62).
1936 m. Teismas gimnazijoje. Jurbarko gimnazijoje surengtas neviešas „Skirgailos“ teismas. Kaltino V. Šimaitis, Pamataitis ir Vasiliauskas, gynė D. Jankevičius, V. Sabaliauskas ir Kutkaitis. Teismo prezidiumą sudarė pirmininkas Pr. Lukoševičius, Pučinskaitė, Vakselis, Jokūbaitytė, sekretorius – P. Špokas („Ateitis“, 1936, Nr. 4).
1936 m. Metinis susirinkimas. Įvykusiame Jurbarko ūkininkų smulkaus kredito draugijos metiniame susirinkime (jo data nenurodyta) paskirstyti 1935 metais gauto pelno 1848 Lt („Mūsų laikraštis“, 1936-03-14, Nr. 10).
1939 m. Skautų rėmėjai. 1933 m. Jurbarke įkurtai skautų rėmėjų draugijai vadovavo A. Giedraitis. Tą dieną įvyko draugijos susirinkimas, kuris nauju draugijos pirmininku išrinko gimnazijos direktorių Br. Liesį („Lietuvos aidas“, 1939-03-18, Nr. 125).
1939 m. Urėdijos perkėlimas. Šios dienos laikraštis praneša, kad Miškų departamentas sutiko su Jurbarko miškų urėdijos prašymu persikelti iš Pašvenčio į Jurbarką. Atitinkamai Pašvenčio ir Jurbarko girininkijos persikels į buvusio urėdijos patalpas („Lietuvos aidas“, 1939-03-14, Nr. 117).
1939 m. Laidotuvės. Jurbarke palaidota Zofija Salickaitė, prieš I pasaulinį karą dalyvavusi K. Glinskio rengtuose lietuvių spektakliuose („Lietuvos aidas“, 1939-03-18, Nr. 125).
1940 m. Ledas. Laikraštis rašo, kad jurbarkiečiai laukia greičiau išeinat Nemuną, nes tada palengvėtų susisiekimas su Kaunu („Lietuvos žinios“, 1940-03-14, Nr. 60).
1940 m. Kiškiai. Laikraštyje rašoma, kad Jurbarko miškų medžiotojai Pašvenčio pereinamajame punkte vokiečiams pardavę apie 200 kiškių, už kuriuos gavo po tris markes (arba 3 Lt) („Mūsų laikraštis“, 1940-0314, Nr. 11).
1940 m. Premijos prenumeratoriams. Tą dieną įvyko „Ūkininko patarėjo“ prenumeratoriams premijų – po vieną maišą salietros – skirstymas. Tarp 1000 laimingųjų, kuriems burtais teko ši premija, yra keturi iš Jurbarko valsčiaus: 98. Janušas Juozas (Girdžiai, Butrimų k.), 835. Atkočaitis Pranas (Girdžiai, Gudeliai), 836. Pocius Pranas (Girdžiai) ir 977. Greičius Jonas (Jurbarkas, Greičių k.) („Ūkininko patarėjas“, 1940-03-21, Nr. 12).
1940 m. Šauliai. Žurnalas informuoja, kad Jurbarko šaulių kuopos štabas, gavęs muitinės viršininko Vl. Kazlausko sutikimą, įsikūrė muitinės patalpose (tada Dariaus ir Girėno g. 55) ir išsinuomojo „Saulės“ salę („Trimitas“, 1940-03-14, Nr. 11).
1940 m. Prekiautojas. Laikraštis rašo, kad Molynės kaime mažažemis J. Lukošius, iki šiol vežiojęs į turgų prekeivius, pats ėmė prekiauti galanterijos smulkmenomis („Darbininkas“, 1940-03-1, Nr. 11).
Skirsnemunės bendruomenė
Bendruomenėms šalia Jurbarko vėjo parko – reikšminga finansinė parama