Kartupių kaimo gandras

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Gandrinių proga norime jums papasakoti istoriją apie išskirtinį gandrą. Šis baltasis gandras jau metus laiko gyvena Jurbarko rajone, Kartupių kaime.

 Kaip pasakoja gyventojai, kasmet ant vieno namo stogo perinti gandrų pora pernai pavasarį sudėję kiaušinius po kurio laiko juos išmetė iš lizdo. Visi stebėjosi tokiu šios porelės elgesiu, nes iki tol buvo rūpestingi ir taikūs tėvai. Vėliau, kuomet kitų lizduose jau krebždėjo mažieji pūkučiai, šie pasikeisdami perėjo ir susilaukė vieno mažylio. Jauniklis išsirito gana vėlai, apie birželio mėnesį, kai kiti gandriukai jau plunksnavosi. Tėvai juo rūpinosi, mokė skraidyti, o tai jam prastokai sekėsi, porąkart vos išvengė žūties. Atėjus migracijos metui, senieji gandrai jį paliko lizde tupėti vieną, o patys išsiruošė į tolimą kelionę. Kaip spėjama, gandriukas turi tam tikrų sutrikimų – sunkiai pakildavo į padangę, o pakilęs gebėjoneilgai skristi.

Rudenį kartupiškiai pastebėjo jį besišliejant prie pievose ganomų karvių bandų, o nakčiai sugrįžtantį lizdan. Nors gyveno prie pat gyvenamų sodybų, su žmonėmis artimo kontakto vengė.

,,Mūsų laikas“ kalbinta gandro globėja sakė, kad jis savotiškas, bet labai gudrus, niekad neis į kiemą jei kas nors vaikšto. Žiemos metu matydama šį gražuolį jo gailėjo, kad nebadautų, ėmė vis padėti maltos ar pjaustytos mėsos dubenėlį, bet nesipratino, nesistengė pagauti ir uždaryti.

Kur miegodavęs žiemos naktimis niekas nežino, o dienomis pasirodydavo prie ūkinių pastatų, ieškodavomaisto komposto ir mėšlo krūvose. Tiesa, porą kartų jis padėkojo savo maitintojai ir papietavęs sukleketavo. Taip šis gudruolis prisitaikė ir išgyveno savo jėgomis. Dabar gyventojai jį jau žino, vis perduoda kokios mėsytės. Beje, tai išrankus paukštis – lesa ne bet kokią mėsą.

Šiandien jis gyvena savo gimtajame lizde ir, tikėtina, laukia tėvų. Kartupiškiai labai viliasi, kad sugrįžę jo gentainiai apsidžiaugs jį radę ir šis jų pamiltas gandras išgyvens dar daug metų.

Kartais besižavėdami herojais ir jų garsiais, išreklamuotais darbais, pamirštame skirti dėmesio tiems tyliems geradariams, kurie dalina savo neaprėpiamą rūpestį ir meilę be jokio atgalinio atsako. Štai,kad ir šio Kartupių gandro globėja, kuri nenorėjo būti įvardinta. Ji sako: ,,Tėveliai taip išmokė, nuo vaikystės augau šalia gandrų, juos gerbiau ir saugojau, tad tai nepasimiršta. Privalu padėti už save silpnesniam...“

Raginame visus prisidėti prie sugrįžtančių paukštelių gerovės – padaryti inkilus, jei turite galimybę– iškelkite gandrų lizdams pagrindus ant namų stogų, medžiuose. Už jūsų rūpestį šie padangių skrajūnai neabejotinai atsidėkos savo dainomis ir plačiais mostais praskriejant.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Laidotuvių procesija prie Jurbarko bažnyčios

Senasis Jurbarkas kovo 22-ąją: kunigų permainos, varžytynės ir elektros problemos  0

Baidokas Jurbarke, 1938–1939 m.

Senasis Jurbarkas kovo 21-ąją: atskleistas nuskaltimas, „kova“ su krize, gimnazijos veikla ir baidokų statyba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkas XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas kovo 20-ąją: neįvestas pradžios mokslas, girti padegėjai ir atsišaukimai iš dangaus  0

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Senasis Jurbarko paštas

Kovo 16-oji senajame Jurbarke: rinkimų apylinkės, kylantis vanduo ir pašto perkėlimas  0

A. ir I. Giedraičiai su dukra Danute gimnazijos parke

Senasis Jurbarkas kovo 15-ąją: policijos viršininkas, teismo vizitacija, Užgavėnių blynai ir nukirsti medžiai  0

Mūsų partneriai