Jurginės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Balandžio 23-ąją švenčiamos Jurginės – šv. Jurgio, krikščionybės nešėjo, gynėjo, gyvulių globėjo diena.

Šv. Jurgis ikonografijoje vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Vardas Jurgis kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškia „žemdirbys“. Todėl ir jo šventė – pavasarį, kai prasideda žemės darbai. Tikėta, kad šv. Jurgis gali nukreipti ir audros debesis, todėl jį garbino ne tik artojai, bet ir žvejai.

Jorė

Vis dėlto, šios dienos ištakos siekia kur kas senesnius, ikikrikščioniškus laikus, kai mūsų protėviai garbindavo gyvulių globėją Ganiklį ir žalumos dievą Jorį. „Jorėti“ – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena.

Jorė arba Joris – tai pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jis yra raitelis, panašus į mūsų Vytį ir šv. Jurgį. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, pabudina žemę, siunčia lietų. Jorė globoja žirgus, gyvulius, žvėrelius. Latvijoje šv. Jurgis vadinamas Juriu. Ten liaudies dainose ir tikėjimuose Jurgis dažnai kaitaliojasi su Ūsiniu.

Apsauga gyvuliams

Tiek lietuvių, tiek latvių pagoniški papročiai yra labai panašūs. Per Jorę išgena gyvulius į ganyklą ir išjoja arklius naktigonėn; su tuo susiję įvairūs apsisaugojimo nuo burtininkų, raganų ir vilkų ritualai. Pirmą kartą išgenamus gyvulius apmušdavo arba paglostydavo jų nugaras žilvičio šaka su „kačiukais“, kad jie būtų apvalūs, riebūs, sveiki ir saugūs nuo vilkų.

Apeiginė duona

Jurginių apeigų papročiai susiję su apeiginės duonos kepimu, jos aukojimu ir ritualiniu valgymu. Paprastai apeiginė duona būdavo kepama mažais kepaliukais, skirtais kiekvienam gyvuliui. Iškeptus kepalus suraikydavo pagal įspaustus griovelius ir nuvežę prie bažnyčios išdalydavo elgetoms, prašydami melstis už gyvulius.

Per Jurgines duona būdavo nešama apie laukus ir užkasama dirvoje. Duonos apeigų metu žemdirbys galėjo geriau susikalbėti su žeme maitintoja. Antai Dieveniškių apylinkėse per Jurgines šeimininkas su apeiginės duonos bandele nueidavo prie rugių, pasidėdavo ją ant žemės, o pats klausydavo, ką „kalba“ rugiai. Jei derlius bus blogas – rugiai tylėdavę, jei geras – almėdavę „Slinkis toliau, aš čia sėsiu“. Paskui žemdirbys apnešdavo bandelę aplink lauką, vėliau nunešdavo į bažnyčią ir padėdavo ant šv. Jurgio altoriaus.

Kiti Jurginių papročiai

Kadangi iki šiol Jurginės tebelaikomos žemdirbių ir gyvulių švente, šią dieną nieko su gyvuliais nebuvo galima dirbti: nearti, nevažiuoti. Jei kas to papročio nesilaiko, tam gyvuliai nuo ligų išgaiš arba žvėrys juos išpjaus.

Sakoma, kad Jurginių rytą geriausiai sėti rūtas, nes jos tada gražiai ir ilgai žaliuosiančios. Kadangi tądien žemės darbų dirbti nederėję, Suvalkijoje merginos pasigaudavo katiną, jo letenėle pakapstydavo darželį ir pasėdavo rūtas.

Arkliaganiai šv. Jurgio dieną taip pat rengdavo šventę. Jie iš savo šeimininkų susirinkdavo vištos kiaušinių ir gamindavo sudėtinę arkliaganių kiaušinienę.

Panevėžio apskrityje, Šeduvos parapijoje, per Jurgines net buvo dažomi ir ridenami margučiai, kaip per Velykas.

Per Jurgines, kaip ir per kitas su žeme susijusias šventes, kaimynai lankydavo vieni kitus, linkėdami gausaus derliaus, žemdirbiams sveikatos. Kai kas tą dieną nevalgydavo mėsos ir taukų, tik žuvį. Žuvis ir duona buvo laikomi šventu Jurginių valgiu.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Sekmadienį prasideda adventas

Sekmadienį prasideda adventas  0

Šv. Klemensas. Žvejų diena

Šv. Klemensas. Žvejų diena  0

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena  0

Pasaulinė sveikinimosi diena

Pasaulinė sveikinimosi diena  0

Lauko tualetas

Tarptautinė tualetų diena  0

Latvijos vėliava

Latvijos nepriklausomybės diena – ilgas kelias į laisvę  0

Pasaulinė gerumo diena

Pasaulinė gerumo diena  0

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas

Likimo ir orų pranašas – šv. Martynas  0

Europos sveikos mitybos diena

Europos sveikos mitybos diena  0

Pyragų diena

Pyragų diena – Jurbarko rajono įstaigose  0

Pasaulinė regėjimo diena

Pasaulinė regėjimo diena  0

Tarptautinė šypsenos diena

Tarptautinė šypsenos diena  0

Tarptautinė mokytojų diena

Tarptautinė mokytojų diena  0

Šv. Pranciškus Asyžietis

Pasaulinė gyvūnijos diena. Šv. Pranciškus  0

Angelų sargų arba Policijos diena

Angelų sargų arba Policijos diena  0

Tarptautinė kavos diena

Tarptautinė kavos diena  0

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena  0

Socialinių darbuotojų diena

Socialinių darbuotojų diena  0

Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos

Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos  0

Šv. Baltramiejus – gandrų išlėkimo diena

Šv. Baltramiejus – gandrų išlėkimo diena  0

Žolinė

Žolinė  0

Tauragės džiazo festivalio scenoje – Meksikos dinamiškas žavesys ir įtampa

Tauragės džiazo festivalio scenoje – Meksikos dinamiškas žavesys ir įtampa  0

SIDABRINĖS GERVĖS NAKTYS 2023: nemokamas kino festivalis po atviru dangumi

SIDABRINĖS GERVĖS NAKTYS 2023: nemokamas kino festivalis po atviru dangumi  0

Tarptautinė dešrainių diena

Tarptautinė dešrainių diena  0

Mūsų partneriai