Jurginės

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Balandžio 23-ąją švenčiamos Jurginės – šv. Jurgio, krikščionybės nešėjo, gynėjo, gyvulių globėjo diena.

Šv. Jurgis ikonografijoje vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Vardas Jurgis kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškia „žemdirbys“. Todėl ir jo šventė – pavasarį, kai prasideda žemės darbai. Tikėta, kad šv. Jurgis gali nukreipti ir audros debesis, todėl jį garbino ne tik artojai, bet ir žvejai.

Jorė

Vis dėlto, šios dienos ištakos siekia kur kas senesnius, ikikrikščioniškus laikus, kai mūsų protėviai garbindavo gyvulių globėją Ganiklį ir žalumos dievą Jorį. „Jorėti“ – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena.

Jorė arba Joris – tai pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jis yra raitelis, panašus į mūsų Vytį ir šv. Jurgį. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, pabudina žemę, siunčia lietų. Jorė globoja žirgus, gyvulius, žvėrelius. Latvijoje šv. Jurgis vadinamas Juriu. Ten liaudies dainose ir tikėjimuose Jurgis dažnai kaitaliojasi su Ūsiniu.

Apsauga gyvuliams

Tiek lietuvių, tiek latvių pagoniški papročiai yra labai panašūs. Per Jorę išgena gyvulius į ganyklą ir išjoja arklius naktigonėn; su tuo susiję įvairūs apsisaugojimo nuo burtininkų, raganų ir vilkų ritualai. Pirmą kartą išgenamus gyvulius apmušdavo arba paglostydavo jų nugaras žilvičio šaka su „kačiukais“, kad jie būtų apvalūs, riebūs, sveiki ir saugūs nuo vilkų.

Apeiginė duona

Jurginių apeigų papročiai susiję su apeiginės duonos kepimu, jos aukojimu ir ritualiniu valgymu. Paprastai apeiginė duona būdavo kepama mažais kepaliukais, skirtais kiekvienam gyvuliui. Iškeptus kepalus suraikydavo pagal įspaustus griovelius ir nuvežę prie bažnyčios išdalydavo elgetoms, prašydami melstis už gyvulius.

Per Jurgines duona būdavo nešama apie laukus ir užkasama dirvoje. Duonos apeigų metu žemdirbys galėjo geriau susikalbėti su žeme maitintoja. Antai Dieveniškių apylinkėse per Jurgines šeimininkas su apeiginės duonos bandele nueidavo prie rugių, pasidėdavo ją ant žemės, o pats klausydavo, ką „kalba“ rugiai. Jei derlius bus blogas – rugiai tylėdavę, jei geras – almėdavę „Slinkis toliau, aš čia sėsiu“. Paskui žemdirbys apnešdavo bandelę aplink lauką, vėliau nunešdavo į bažnyčią ir padėdavo ant šv. Jurgio altoriaus.

Kiti Jurginių papročiai

Kadangi iki šiol Jurginės tebelaikomos žemdirbių ir gyvulių švente, šią dieną nieko su gyvuliais nebuvo galima dirbti: nearti, nevažiuoti. Jei kas to papročio nesilaiko, tam gyvuliai nuo ligų išgaiš arba žvėrys juos išpjaus.

Sakoma, kad Jurginių rytą geriausiai sėti rūtas, nes jos tada gražiai ir ilgai žaliuosiančios. Kadangi tądien žemės darbų dirbti nederėję, Suvalkijoje merginos pasigaudavo katiną, jo letenėle pakapstydavo darželį ir pasėdavo rūtas.

Arkliaganiai šv. Jurgio dieną taip pat rengdavo šventę. Jie iš savo šeimininkų susirinkdavo vištos kiaušinių ir gamindavo sudėtinę arkliaganių kiaušinienę.

Panevėžio apskrityje, Šeduvos parapijoje, per Jurgines net buvo dažomi ir ridenami margučiai, kaip per Velykas.

Per Jurgines, kaip ir per kitas su žeme susijusias šventes, kaimynai lankydavo vieni kitus, linkėdami gausaus derliaus, žemdirbiams sveikatos. Kai kas tą dieną nevalgydavo mėsos ir taukų, tik žuvį. Žuvis ir duona buvo laikomi šventu Jurginių valgiu.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Liepos 19-oji senajame Jurbarke: Skirsnemunės pavasarininkų šventė, plėšikus, ir aukas Prisikėlimo bažnyčiai

Liepos 19-oji senajame Jurbarke: Skirsnemunės pavasarininkų šventė, plėšikus, ir aukas Prisikėlimo bažnyčiai  0

Jurbarkas prieš 100 metų.

Senojo Jurbarko liepos 18-osios naujienos: karo atgarsiai ir žiobrių sezono pradžia  0

Jurbarko „Saulės“ progimnazijos kapelionas kunigas Povilas Šidlauskas su gimnazistėmis. Apie 1922–1924 m.

Liepos 15-oji senajame Jurbarke: Jurbarko „Saulės“ gimnazija ir uosto darbai  0

Senojo Jurbarko liepos 16-osios naujienos: gatvės negrįstos ir akmenų nėra, apie nelaimę, kunigų permainas ir pertvarkytą plaučių ligoninę

Senojo Jurbarko liepos 16-osios naujienos: gatvės negrįstos ir akmenų nėra, apie nelaimę, kunigų permainas ir pertvarkytą plaučių ligoninę  0

Steponas Darius ir Stasys Girėnas

Liepos 15-oji senajame Jurbarke: žydų progimnazija, nesantaika, apie šulinyje uždususius žmones ir žūties metines  0

Jurbarko turgus.

Senojo Jurbarko liepos 14-osios naujienos: Girdžių gyvenimas, advokato nužudymas, turgaus kainos ir nauja krautuvė  0

Jurbarko kapinės.

Liepos 13-oji senajame Jurbarke: darbai Nemune, nubausti šventės dalyviai, neleistinas darbas ir prekių punktas Jurbarke  0

Liepos 12-oji senajame Jurbarke: atleidimas, mirtys, Šilinės mokyklos statybos

Liepos 12-oji senajame Jurbarke: atleidimas, mirtys, Šilinės mokyklos statybos  0

Liepos 12 dienos laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Liepos 12 dienos laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Senojo Jurbarko liepos 11-osios naujienos: renkama nauja miesto taryba, žydų gimnazija, neatsargus motociklininkas ir naujas eigulys

Senojo Jurbarko liepos 11-osios naujienos: renkama nauja miesto taryba, žydų gimnazija, neatsargus motociklininkas ir naujas eigulys  0

Antanas Giedraitis su žmona.

Liepos 10-oji senajame Jurbarke: mokytojų protestas, vakarėlis, apmokamos atostogos, futbolo rungtynės ir šiaudinis Skrajūnas  0

1931 m. vasaros pabaigoje prasidėję Jurbarko plaučių ligoninės statybos darbai buvo gana spartūs. Nuotraukoje darbininkai prie statomos ligoninės.

Senojo Jurbarko liepos 9-osios naujienos: spekuliantai, kritika valdžiai, Kunigų permainos Kauno vyskupijoje ir trumai  0

Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius Kaune, savo rezidencijoje

Liepos 8-oji senajame Jurbarke: vyskupo lankymasis, Lukšiuose įsikūrė valstiečių liaudininkų skyrius  0

Jurbarkas po didžiojo gaisro 1940-07-08

Liepos 7-oji senajame Jurbarke: šventės, jubiliejai, nelaimės, prezidento vizitas ir didysis gaisras  0

Jurbarko choras apie 1930 m. Trečias iš kairės stovi vadovas J. Pocius

Senojo Jurbarko liepos 6-osios naujienos: Skirsnemunės šaulių sveikinimas „Trimitui“, jurbarkiškių pasirodymas Šiauliuose ir nauja telefono linija,  0

Vasilčikovo dvaro rūmai po I pasaulinio karo

Liepos 5-osios senojo Jurbarko naujienos: blogi keliai, naujų statybų planai, apvogtas teismas ir dovanos platintojams  0

Ateitininkų šventė Jurbarke. Kalba prof. P. Dovydaitis

Senasis Jurbarko kraštas liepos 4-ąją: miško gaisras, ekskursijos ir skautų stovykla  0

Liepos 3-osios senojo Jurbarko naujienos: naujas burmistras, Maironio paminėjimas skautų stovykla ir smirdintis ūkis

Liepos 3-osios senojo Jurbarko naujienos: naujas burmistras, Maironio paminėjimas skautų stovykla ir smirdintis ūkis  0

Jurbarko choras. Centre – vargonininkas Jonas Pocius

Liepos 2-osios senojo Jurbarko krašto naujienos: choro pasirodymas, ariama žemė, sportininkų rezultatai ir nepatogiai įsikūrusi miškų urėdija  0

Pirmasis Jurbarko pašto pastatas 1930 m.

Gausybė liepos 1-osios senojo Jurbarko krašto naujienų: apie paštą, policiją, girininkijas, garlaivių ir autobusų eismą, ekskursijas ir...  0

Jurbarko „Saulės“ gimnazijos pirmoji abiturientų laida. 1927 m.

Birželio 30-oji senajame Jurbarke: pirmoji gimnazijos laida ir kitos švietimo naujienos, sudužęs paminklo projektas, ieškomi asmenys  0

Jurbarko gimnazijos sporto šventė 1928 m.

Birželio 29-oji senajame Jurbarke: pašto darbas, garlaivių konkurencija, nelaimė kelyje, sporto varžybos ir dar daug visko  0

Birželio 28-osios senojo Jurbarko naujienos: apgavikas, arklių uodegų pjaustytojai, geologai Skirsnemunėje ir miško gaisrai

Birželio 28-osios senojo Jurbarko naujienos: apgavikas, arklių uodegų pjaustytojai, geologai Skirsnemunėje ir miško gaisrai  0

Birželio 28 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Birželio 28 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Mūsų partneriai