Įvykių gausi rugsėjo 9-oji senajame Jurbarke: teismo bylos, tragiška autobuso avarija, girtas burmistras ir kitos naujienos

1919 m. Pareigos. Švietimo ministerijos įsakymu Nr. 208 pavedama Komercijos instituto studentui Petrui Čerkeliūnui nuo rugsėjo 1 d. eiti Jurbarko technikos mokyklos vedėjo pareigas („Lietuvos mokykla“, II ir III (1919 ir 1920).

1921 m. Vagystė. Bandzinų kaime pas pil. Joną Pauliukaitį į trobą, išėmę langą, įlindo piktadariai. Pavogė 7 svarus duonos, vieną sūrį, kelis svarus žuvies, akiniu ir šeimininko pasą. Visa šeima tą naktį gulėjo klėtyje („Trimitas“, 1921, Nr. 44).

1923 m. Žinutės iš Jurbarko. Keturiose žinutėse iš Jurbarko Nykštys (slapyvardis) rašo: miesto galva (burmistras), retai būdamas blaivus, nesirūpinąs miesto tvarka ir švara – lieptas per Imsrę sukiužęs, einant nuo garlaivio jaučiama smarvė. Šiemet parceliuosią Jurbarko majorato dvarus – gaunantiems gerų žemių nereikią duoti lankų, o Klišių dvare laukiantiems bolševikų žemės neskirti. Miestas prašąs skirti Klišių dvaro žemės, kad turėtų kur plėstis – čia žemė esanti tinkama ūkiui, tad miestui skirti Striplaukyje ar už kapinių. Dėl Vasilčikovo dvaro sodybos varžosi „Saulės“ draugijos skyrius ir miesto valdyba. Reikėtų ją atiduoti draugijai, išlaikančiai progimnaziją („Darbininkas“, 1923-09-09, Nr. 36).

1926 m. Nušovė briedį. Spaudoje rašoma, kad per Sekmines Smukučiuose pasirodęs briedis buvęs neseniai nušautas Bandzinų ganyklose. Policija surašė protokolą („Lietuva“, 1926-09-09, Nr. 202).

1927 m. Autobuso avarija. Tą dieną, 18 val., iš Kauno į Jurbarką važiavęs autobusas su keleiviais patyrė avariją. Žuvusiųjų sąrašas: 8 užmušti, 3 sunkiai sužeisti ir 8 lengvai sužeisti („Lietuva“, 1927-09-10, Nr. 203).

1927 m. Pučas. Tauragėje 16 val. prasidėjo pučas (komunistiniuose šaltiniuose vadinamas sukilimu). Pučo dieną ir po jo Jurbarke susibūrė apie 100 savanorių – šaulių ir piliečių, kurie padėjo policijai tikrinti miškus, kad sulaikytų pabėgusius numalšinto pučo dalyvius. Tačiau nieko nerasta. Tris paras veikė kontrolės užtvaros („Lietuva“, 1927-09-13, Nr. 205).

1930 m. Byla dėl globos. Jurbarko teismas nagrinėjo bylą dėl gegužės 19 d. mirusios Domicėlės Ambrozaitytės-Sabataitienės pageidavimo, kad jos vyras dukrelę atiduotų auginti jos motinai ir broliui dr. K. Ambrozaičiui. Jis aktyviai dalyvavo svarstant bylą („Rytas“, 1930-09-18, Nr. 212).

1931 m. Žiobrinė. Jurbarko jaunalietuvių būrys surengė didelę gegužinę-žiobrinę („Jaunoji karta“, 1931, Nr. 22).

1932 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje spausdinamos dvi žinutės apie Jurbarko negeroves. Vienoje, „Nustokime pagaliau naikinę“, piktinamasi, kad naikinama į Mituvos šilelį einanti itališkų uosių alėja ir kitos gamtos vertybės. Antrojoje, „Nešvaros mėgėja pieninė“, sakoma, kad Jurbarko pieninė, persikėlusi į naują vietą prie vieškelio, pilanti visus nešvarumus ir pamazgas ant vieškelio („Lietuvos aidas“, 1932-09-09, Nr. 204).

1933 m. Skiriasi nuo konsistorijos. Laikraščio informacija, kad Jurbarko evangelikų parapija dėl vokietininkų akcijų nutarusi atsiskirti nuo konsistorijos („Rytas“, 1933-09-09, nr. 204).

1934 m. Estafetė. Jaunalietuvių organizuotoje A. Smetonos garbei estafetėje per Lietuvą bėgikai, bėgę dviem kryptimis, turėjo pasiekti Jurbarką: 8 val. iš Tauragės, o iš Jurbarko tęsti į Skirsnemunę ir į Kauną 11³⁰ val. Kita šaka (XI) iš Smalininkų į Jurbarką atbėga 10²⁰ val., iš Jurbarko – į Kauną 11³⁰ val. („Lietuvos aidas“, 1934-09-04, Nr. 201).

1935 m. Teismas. Šiomis dienomis, laikraščio pranešimu, Kauno apygardos teismas Jurbarke sprendė bylą dėl brolio ir sesers Petro ir Marcelės Bunikių žūties keliantis keltu per Nemuną. Abu žuvo prieš daugiau nei metus laiko – 1934 m. gegužės 17 d. Teismas pripažino esant dėl nelaimės kaltus kelto savininkus Levinbergą, Meklenburgą ir Plotiną. Jie nubausti po mėnesį kalėjimo, taip pat įpareigoti atlyginti Bunikių šeimai patirtus nuostolius. Kaltinamuosius gynė advokatas Sleževičius, civilinį ieškinį palaikė jurbarkiškis advokatas Naujokas („Rytas“, 1935-09-09, Nr. 205).

1938 m. Pagausėjo vilkų. Jurbarko miškuose pagausėjo vilkų. Neseniai sudraskė tris ūkininko Kasiulio avis („Lietuvos aidas“, 1938-09-09, Nr. 405).