Gegužės 22-oji senajame Jurbarke ir šalia jo: paštas, teatras, šautuvai kariuomenei ir pinigų dirbimo fabrikėlis

1919 m. Iš Susisiekimo ministerijos darbų ir būties. Jurbarke atidarytas pašto skyrius. Paštas vežiojamas garlaiviu Kaunas–Jurbarkas ruožu tirs kartus per savaitę. Plaukioja garlaiviai „Aušra“ ir „Gediminas“: iš ryto 10 val. – į Jurbarką, o 5 val. ryto – iš Jurbarko („Lietuva“, 1919-05-22, Nr. 108).

1919 m. Teatras. Kai lenkai tų metų balandžio 19 d. užėmė Vilnių, iš jo pasitraukė K. Glinskio vadovaujama teatro studija. Mėnesį pabuvusi Kaune, ji persikėlė į Jurbarką ir čia išbuvo iki lapkričio. Per tą laiką studija jurbarkiškiams parodė porą spektaklių: A. Keturakio „Ameriką pirtyje“ ir S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Kuprotą oželį“ („Jurbarkas“).

1924 m. Nereikalingas draudimas. Laikraštyje piktinamasi. Kad po „Saulės“ draugijos parką važinėjamasi dviračiais, nors prie įėjimo esąs skelbimas, kad tai draudžiama. Keliamas klausimas: kam tas draudimas? („Lietuvos žinios“, 1924-05-22, Nr. 115).

1927 m. Paskolos naujakuriams. Šios dienos laikraštyje informuojama, kad Žemės bankas paskyręs 500 000 Lt paskolą naujakuriams sėklai įsigyti. Paskolos terminas – 1928-02-01. Palūkanos 4 proc. bankui ir 2 proc. kredito draugijai, kuri išduos paskolą. Tarp paskolą išduodančių kredito draugijų paminėtas taip pat Jurbarko ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankas („Darbininkas“, 1927-05-22, Nr. 21).

1927 m. Ateitininkų šventė. Jurbarko ateitininkai šventė savo metinę šventę. Joje dalyvavo iš Kauno atvykę svečiai: kanauninkas Vincentas Jarulaitis ir Centro valdybos atstovas studentas V. Viliamas, kuris skaitė paskaitą „Ateitininkija ir jos reikšmė Lietuvai“ („Ateitis“, 1927-Nr. 5–6).

1930 m. Pinigų dirbimo fabrikėlis. Jurbarke sulaikyti netikrų penkličių monetų padirbėjai Domas ir Pranas Greičiai („Lietuvos žinios“, 1930-05-26, Nr. 118).

1938 m. Šautuvai kariuomenei. Skirsnemunėje per Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo dieną skirsnemuniškiai kariuomenei padovanojo 11 šautuvų (iš jų asmeniškai klebonas kun. V. Semenavičius, pašto viršininkas A. Raudonis ir policininkas A. Paulauskas („Mūsų parapija“, 1938-06-26, Nr. 7).

1938 m. Gimnazijų varžybos. Gegužės 20–22 dienomis Jurbarke vyko gimnazijų varžybos. Jose dalyvavo šešios gimnazijos: keturios iš Kauno, po vieną Jurbarko ir Šakių „Žiburio“. Iš viso per 1 000 dalyvių. Varžybų programa: sportas, chorai, skaitymas, deklamavimas, tautiniai šokiai, prancūzų kalba. Pirmąją dieną varžėsi 5 chorai. Jurbarko choras, vadovaujamas mokytojo A. Šarkausko, liko ketvirtoje vietoje, po jo liko Šakių „Žiburio“ gimnazija. Jurbarko choras apžvalgoje apibūdintas (kalba netaisyta): „Gana pilną, niuansuotą (gal kiek per daug vibruojantį) skambesį davė Šarkausko vedamas Jurbarko gimnazijos choras; jis pasiekia gražių „piano“ efektų, nors bendras įspūdis per daug liriškas“ – Vl. J-as (Vladas Jakubėnas) „Įspūdžiai iš gimnazijų chorų varžybų Jurbarke“ („Lietuvos aidas“, 1938-05-22, Nr. 228). Sporto varžybas stebėjo viceministras K. Masiliūnas. Jose dalyvavo šešios gimnazijos. Pirmąją vietą laimėjo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazija, antra vieta teko kazimieriečių gimnazijai (oficialus jos pavadinimas – Šv. Kazimiero seserų kongregacijos privatinė mergaičių gimnazija), trečioje vietoje atsidūrė Šakių „Žiburio“ gimnazija (37,25 taško), ketvirtoje vietoje liko Jurbarko gimnazija (36,5), penktoje vietoje buvo Kauno III gimnazija ir šeštoje – Kauno Marijos Pečkauskaitės privatinė mokykla. Tautinius šokius laimėjo kazimierietės, palikusios antroje vietoje Jurbarko gimnaziją („Lietuvos aidas“, 1938-05-24, Nr. 231).