Gegužės 1-oji. Švęsti ar atsisakyti?

Su kuo Jums asocijuojasi Gegužės 1-oji? Tikriausiai nesuklysime manydami, kad nemaža dalis vyresnių Lietuvos gyventojų prisimena pompastiškas sovietmečio demonstracijas Tarptautinės darbo žmonių solidarumo šventės proga, į kurias tekdavo eiti privaloma tvarka: raudonas vėliavas, transparantus, balionus ir iš aukštų tribūnų skambančius šūkius, šlovinančius komunistų partiją.

Tad nenuostabu, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę ši šventė išnyko. Iki 1996-ųjų, kai vėl grįžo į švenčių kalendorių – šįkart kaip Tarptautinė darbo diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.

Šventės ištakos – Jungtinėse Amerikos Valstijose

Vis dėlto, Tarptautinės darbininkų dienos istorija siekia kur kas senesnius negu sovietinė praeitis laikus – jos pradžia 1886-aisiais, kai gegužės 1 dieną Čikagos miesto policija malšino darbininkų, kovojančių už savo teises, demonstraciją. Darbininkų reikalavimai, žvelgiant iš šių laikų perspektyvos, nebuvo tokie ir dideli: sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų: žuvo keturi streiko dalyviai, septyni policijos pareigūnai, virš šimto žmonių buvo sužeista.

1889 m. Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas, Europos ir Jungtinių Valstijų socialdemokratinių, socialistinių ir darbininkų judėjimų susivienijimas, pakvietė visus pasaulio darbininkus 1890 m. gegužės 1 dieną rengti demonstracijas ir taip paminėti aukų neišvengusį Čikagos streiką ir paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.

1904 m. Amsterdame Tarptautinis socialistų kongresas pakvietė viso pasaulio socialdemokratų partijas ir profsąjungas gegužės 1 d. rengti demonstracijas, reikalauti įgyvendinti darbininkų reikalavimus, užtikrinti 8 valandų darbo dieną ir siekti pasaulinės taikos. Kongresas įpareigojo visų šalių darbininkus nedirbti gegužės 1 d., jei tai įmanoma nesukeliant darbininkams žalos

1955 m. katalikų bažnyčia gegužės 1 d. paskyrė šventajam Juozapui – darbininkų globėjui.

Gegužės 1-oji švęsta ir tarpukario Lietuvoje

Tarpukario Lietuvoje Gegužės 1-oji buvo švenčiama nuo 1919 m., kai tuometinio vidaus reikalų ministro Petro Leono bei darbo ir socialinio aprūpinimo ministro Juozo Paknio įsakymu buvo paskelbta laisvadieniu ir minima kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo švente”, iki 1929 m., kai ji tapo eiline darbo diena, tačiau buvo pažymima kaip „medelių sodinimo diena“.

Šventės siūloma atsisakyti

Dėl asociacijų su sovietmečiu atsisakyti Gegužės 1-osios, kaip šventės, pernai pasiūlė Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas. Vietoje to darbuotojams jie paragino suteikti papildomą atostogų dieną. Jeigu tam Seimas pritartų, Gegužės 1-oji taptų tik atmintina darbo diena, tačiau darbuotojams kasmetinių atostogų dienų skaičius padidėtų iki 21 darbo dienos. Seimo narių A. Bagdono ir S. Gentvilo teigimu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Gegužės 1-oji didelei daliai visuomenės nebeturi šventinės reikšmės ir asocijuojasi su sovietine valstybės praeitimi. Jų teigimu, šią laisvą dieną daugelis žmonių skiria asmeninėms reikmėms, o ne minėjimams.

Kol kas šis Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo projektas yra strigęs Seime. Jo nepalaikė opozicija, kurios iniciatyva klausimas buvo dukart išbrauktas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės.

Seimo socialdemokratai Liberalų sąjūdžio atstovų pasiūlymą yra pavadinę populistiniu, esą Gegužės 1-oji nėra sovietinė šventė. Pasak jų, ši diena yra nedarbo diena daugelyje šalių, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Belgijoje, o Lietuvoje buvo minima tarpukariu. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis yra sakęs, kad svarstymai išbraukti Tarptautinę darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo prilygsta „teigimui, kad Lietuvoje jau visų dirbančiųjų teisės užtikrintos“. „Sekant tokia kolegų Seimo narių logika, visas šventes, tai pat ir gražiausias religines bei šeimos šventes, galima būtų priskirti kiekvieno individualioms atostogoms“, – sakė jis.

Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašūnienė yra užsiminusi, kad liberalų iniciatyva – diskutuotina, tačiau ji asmeniškai palaikytų pasiūlymą šventine diena skelbti Gegužės 3-iąją, žyminčią 1791 m. paskelbtą rašytinę Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją – pirmąją rašytinę konstituciją Europoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė yra teigusi, jog šis klausimas tikrai gali būti svarstomas, bet jis nėra pirmaeilis. Pati idėja jai neatrodo atmestina, kadangi, pasak jos, Tarptautinė darbo diena beveik nešvenčiama.

Ar švęsti Gegužės 1-ąją?

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis įsitikinęs, kad Gegužės 1-ąją minėti būtina. „Gegužės 1-osios diena labai svarbi Lietuvos profsąjungoms, profsąjunginiam judėjimui“, – sako jis.

„Daugiau nei trisdešimt metų dalyvaudamas profsąjunginėje veikloje vis labiau įsitikinu, kad profsąjunginis judėjimas yra vienintelis kelias užtikrinantis geresnę ir vieningesnę ateitį. Susiduriame su iššūkiais, kaip įveikti agresyvią, nereguliuojamą, akivaizdžią žmogaus išnaudojimo sistemą, ypač žemesnės kvalifikacijos darbuotojams arba imigrantams iš kitų šalių. Šiandien dar svarbiau paraginti  burtis į profsąjungas ir tuos žmones, kurie galbūt niekad negalvojo stoti į jas, nes nebuvo šiurkščiai pažeistos jų teisės ir neteko susipažinti su profsąjungų misija. Kiek kartų teks kartoti, kad darbuotojų grupei veikiant ir kalbant kartu, darbdavys neabejotinai ieško sprendimų.

Profesinės sąjungos derasi su darbdaviu dėl darbo užmokesčio, darbo ir sveikų darbo sąlygų, socialinių garantijų, ne tik teikia teisines konsultacijas, bet ir pačios ruošia procesinius dokumentus ir atstovauja savo narių interesus, kontroliuoja darbo įstatymų laikymąsi ir t.t.

Kaip ir visas pasaulis, turime pažymėti Gegužės 1-ąją kaip darbuotojų teisių gynimo, kovos už dirbančiųjų darbo sąlygas, už darbuotojus vienijančių profsąjungų teises. Kol kas turime galimybę laisvai kalbėti ir ginti žmonių bei profsąjungų iškovojimus“ –  teigia LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis.

 Gegužės pirmąją taip pat minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena.