Birželio 6 d. senojo Jurbarko krašto naujienos: garlaiviai, Vydūno paskaita, gatvės, keliai ir šventės

1920 m. Garlaivių eismas. Nuo šios dienos garlaiviai, kaip praneša Kauno vandens kelių rajonas, plaukioją pagal tokį tvarkaraštį: iš Kauno Jurbarko link 6, 12, 15 val. (šeštadieniais 6 ir 15^1/2), o iš Jurbarko Kauno 24, 5 ir 9 val. (šeštadieniais 24 ir 9) („Lietuva“, 1920-06-23, Nr. 128).

1925 m. Paskaitos. Birželio 6 ir 7 dienomis Jurbarke, „Saulės“ draugijos salėje, Vydūnas skaitė paskaitas apie sielos kultūrą ir kultūros eigą („Trimitas“, 1925, Nr. 24).

1926 m. Žinos iš Skirsnemunės ir Jurbarko. Krikščionių demokratų laikraštyje pora korespondencijų, kurstančių neapykantą laimėjusiems valdžią. Vienoje iš Skirsnemunės rašoma, kad Skirsnemunės socialistėliai gerią daug baltakės ir apgirtę darbuojasi: „šiomis dienomis sudaužė keletą kryžių kapuose“ („Darbininkas“, 1926-06-06, Nr. 23). Antroji korespondencija iš Jurbarko: „Saulės“ draugijos sode (parke) laužantys medelius „pašlemėkai arba žydeliai“ įspėjami atšauną, kad dabar laisvė ir niekas negalės uždrausti daryti, ką nori.

1933 m. Jurbarkas tvarkosi. Laikraštyje rašoma, kad Jurbarke tiesiamas naujas elektros tinklas, taisomos telefono linijos, grindžiamos gatvės ir kai kur daromi šaligatviai. Pernai jų nepadarė Blaivybės draugija, apskrities savivaldybė prie savo prieglaudos, katalikų parapija, žydų sinagoga („Lietuvos žinios“, 1933-06-06, Nr. 126).

1935 m. Keliai. Informacijoje nurodoma, kad Raudondvario–Jurbarko ir Vilkijos–Raseinių vieškeliai nepriklausą  Plentų ir vandens kelių valdybai: jais rūpinasi savivaldybės ir Vidaus reikalų ministerija („Lietuvos aidas“, 1935-06-06, Nr. 129). Tame pačiame numeryje spausdinamas Piliečio straipsnelis „Jurbarkas prieš karą ir dabar“, kuriame sakoma, kad tada miestas buvęs labai apleistas ir netvarkingas.

1936 m. Sporto žaidynės. Birželio 6–7 dienomis Jurbarke vyko Kauno apygardos varžybos dėl Kanados taurės. Į jas atvyko 500 dalyvių iš gimnazijų: Kauno „Aušros“ berniukų ir mergaičių gimnazijos, Kauno jėzuitų ir Šv. Kazimiero mergaičių gimnazijos, Kauno III gimnazija, Jurbarko ir Raseinių gimnazijos, Kaišiadorių vidurinė mokykla (progimnazija). Šventei vadovavo direktorius B. Liesis, vyr. teisėjas – K. Dineika. Varžybos prasidėjo pirmąją dieną, 7 val., vėliavos gimnazijos aikštėje („Rate“) iškėlimu. Vakare „Saulės“ draugijos salėje įvyko koncertas. Varžybose neblogai pasirodė Jurbarko gimnazija: po pirmąsias tris vietas laimėjusių Kauno „Aušrosׅ“ berniukų, Kauno jėzuitų ir Kaino III gimnazijų ji užėmė ketvirtąją vietą. Atskirose rungtyse jurbarkiškiai laimėjo: mergaičių estafetėje – II vietą, mergaičių kvadrato ir muštuko, taip pat berniukų muštuko varžybose laimėjo pirmąsias vietas („Lietuvos aidas“, 1936-06-10, Nr. 264).

1937 m. Pašventinta vėliava. Skirsnemunėje buvo pašventinta Lietuvos katalikių moterų draugijos skyriaus vėliava. Jos „krikštatėviai“ buvo kun. V. Semenavičius ir p. G. Žemliauskienė. Dalyvavo svečių („Mūsų parapija“, 1937-07-01, Nr. 2).

1938 m. Sporto ir dainų šventė. Šią Sekminių antrąją dieną Jurbarko miesto, kalnėnų Girdžių, Meškininkų, Antkalniškių ir Paantvardžio pradinės mokyklos gimnazijos parke šventė sporto ir dainų šventę. Laimėtojams dovanas įteikė Švietimo ministerijos atstovas, buvęs Jurbarko gimnazijos direktorius M. Kviklys. Šventės proga Jurbarko šaulių būriui šventės dalyviai mokytojai ir mokiniai įteikė penkis šautuvus („Lietuvos aidas“, 1938-06-09, Nr. 255).

1938 m. Mokytojų diena. Tą pačią dieną Lietuvos mokytojų sąjungos Jurbarko skyrius surengė Mokytojų dieną. Joje dalyvavo LMS Jurbarko ir Kidulių skyrių nariai, taip pat svečių („Tautos mokykla“, 1938-07-20, Nr. 13–14).