Birželio 4-oji senajame Jurbarko krašte: pinigai, skautų stovykla, chuliganų darbai ir pašventinta vėliava
1923 m. Sąmatos. Raseinių apskrities taryba, be kitų apskrities miestų ir valsčiių, patvirtino sąmatas: Jurbarko miesto pajamų – 20 232,70 Lt, išlaidų – 33 724,34 Lt; Jurbarko valsčiaus pajamų – 30 928,24 Lt ir išlaidų – 16 544,91 Lt. Taip pat patvirtinta 1922 m. papildomų išlaidų 2 604,50 Lt („Savivaldybė“, 1923, Nr. 2).
1936 m. Stovyklos. Birželio 4–8 dienomis per gimnazijų Kauno apygardos varžybas viena skautų stovykla buvo gimnazijos parke. Stovykloje buvo 15 jurbarkiškių ir 30 svečių iš Kauno „Aušros“ tunto. Stovyklai vadovavo vyr. skiltininkas Pr. Lukoševičius. Kita stovykla buvo devynių dienų, pasibaigus mokslo metams, Kalnėnų miške prie Nemuno („Skautų aidas“, 1936, Nr. 10).
1937 m. Chuliganų darbai. Laikraščio žinutėje rašoma, kaip girti chuliganai, iš pradžių užpuolę Jurbarko vaikų prieglaudos darbininką, paskui peiliais sunkiai sužalojo jį gynusį K. Urbšaitį. („Vakarai“, 1937-06-04, Nr. 126).
1939 m. Pašventinta Lietuvos katalikų vyrų sąjungos Skirsnemunės skyriaus vėliava. Pašventino kun. A. Kaubrė, krikšto tėvais buvo klebonas kun. V. Semenavičius ir M. Sabataitienė (Šilinės pradinės mokyklos mokytoja) („Mūsų parapija“, 1939-06-18, Nr. 11).
Am so excited to share my testimony of a real spell caster who brought my husband back to me. My hus...
Sėkmės istorija: jauna paramedikė iš Jurbarko išgelbėjo gyvybę