Birželio 23-oji senajame Jurbarke: reklamos, kelionės, ekskursijos, bravoras ir gimnazijos užėmimas
1920 m. Reklama. Du reklaminiai Jurbarko prekybininko M. Grinbergo skelbimai, kad jo dviejose parduotuvėse (vienos tel. Nr. 5, antros – Nr. 8) galima gauti dalgių ir pustyklių, kuliamųjų ir akselinių mašinų, rusvelkių (maniežų), separatorių („Lietuva“, 1920-06-23, Nr. 128).
1929 m. Įšventintas kunigas. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje kunigu įšventinamas Jonas Pauperas (A. Giedraitis-Giedrius „Mūsų Jurbarkas“).
1930 m. Ekskursija. Šios dienos laikraštyje aprašomas akademinio turistų klubo kelionė garlaiviu „Vaidyla“ („Vaidila“) iš Kauno į Klaipėdą. Pateikta Jurbarko ir Smalininkų vaizdų („Rytas“, 1930-06-23, Nr. 139).
1934 m. Kelionė į Eucharistinį kongresą. Laikraštyje spausdinamas išaiškinimas, kaip bus važiuojama iš Jurbarko į Kaune vyksiantį Eucharistinį kongresą. Garlaivių kainos tarp Jurbarko ir Kauno: I kl. – 2,5 Lt, II kl. – 2,00 Lt. Specialūs garlaiviai iš Jurbarko į Kauną plauks: vaikams –VI.28 d. 20 val., jaunimui – VI.29 d. 20 val., visiems kitiems – VI.30 d. 20 val. Jais kainos iš Jurbarko ir Skirsnemunės: vaikams II kl. –1,00 Lt, I kl. – 1,25 Lt; suaugusiems atitinkamai – 2,00 ir 2,50 Lt („Mūsų laikraštis“, 1934-06-23, Nr. 25).
1934 m. Skautų stovykla. Tos dienos rytą garlaiviu „Lietuva“, iš Kauno išvyko Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos skautai stovyklauti Jurbarko apylinkėse. 13 val. 20 min. stovyklautojai sustojo Jurbarko pušyne (sprendžiant iš aprašymo, Kalnėnų pušyne). Stovykla veikė 14 dienų („Skautų aidas“, 1934-09-01, Nr. 17).
1937 m. Bravoras. Padidėjus alaus vartojimui, būsiąs atidarytas neveikiantis bravoras („Vakarai“, 1937-06-23, Nr. 142).
1939 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje dvi žinutės iš Jurbarko. Anoniminė žinutė „Jurbarkas. Nemunu gyvas judėjimas“ rašo, kad judėjimas su atskirtu Klaipėdos kraštu pagyvėjęs. Dėl seklaus vandens jau Smalininkuose reikia nukrauti baidokus. Čia vyksta kelios dešimtys Jurbarko darbininkų. Baidokininkai, plaukiantys į Klaipėdą, perka daug maisto, ypač mėsos. Ir klaipėdiškiai, atvykę į Jurbarką, skuba į parduotuves. Pasirašytoje I. raide žinutėje „Renka akmenis“ sakoma, kad jurbarkiškiai, tikėdamiesi pelno, renką akmenis, kurie būsią panaudoti Nemune ties Sudargu statomoms bunoms („Lietuvos aidas“, 1939-06-23, Nr. 319).
1940 m. Raportas. 1940 m. birželio 23 d. gimnazijos direktoriaus B. Liesio raportas Nr. 625 Švietimo ministerijos Vidurinio mokslo departamentui: „Pranešu Departamentui, kad birželio 21 d. vakare S.S.S.R. kariuomenės dalinys užėmė visas Jurbarko valstybinės gimnazijos patalpas (4 namus). Dalinio vado sutikimu visos raštinės bylos ir knygos pergabentos į mano butą. Visas kitas inventorius turėjo likti gimnazijos trobesiuose, į kuriuos dabar niekas neįleidžiamas. Taip pat ir šveicorius Adomavičius iš gimnazijos patalpų iškraustytas ir apsigyveno vienoje pradžios mokykloje. Gimnazijos raštinė dabar veikia mano bute (tel. 75).“
Įdomu, kad taip elektrotechnika patobulėjo:)
Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo