Birželio 16-oji senajame Jurbarke: susišaudymas su vokiečiais, žiauri motina, jaunalietuvių vadai ir mokyklų šventė

1919 m. Susišaudymas. Į Jurbarką atsibastę vokiečių kareiviai (veikiausiai priklausantys Rudigerio Golco vadinamajai Pabaltijo divizijai, kuri tą vasarą, pralaimėjusi Estijos ir Latvijos kariuomenėms, traukė į Rytų Prūsiją) 6 val. ryto apšaudė lietuvių garlaivį. Buvo sužeistas jaunas žydas. Atvykę lietuvių kariai vokiečius nutildė. Tačiau kitą dieną su jais susiremta prie Seredžiaus („Lietuva“, 1919-06-21, Nr. 132).

1932 m. Žiauri motina. Laikraštyje rašoma, kad šiomis dienomis Jurbarko teismas nuteisė Stasę Kutkytę iš Miškininkų kaimo (Raudonės vlsč.) už savo 5 mėnesių pavainikės dukrelės nužudymą. Jauna, bet žiauri motina („Lietuvos žinios“, 1932-06-16, Nr. 135).

1935 m. Jaunalietuvių apylinkių vadai. Žurnale skalbiami du LTJ „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos vado įsakymai. Įsakymu Nr. 36 (19) § 3 sudaroma Jurbarko jaunalietuvių vadovybė: 1. Juozas Stankūnas skiriamas rajono vado padėjėju, 2. Jeronimas Jankauskas – sekretoriumi, 3. Stasys Orentas – kultūros vadovu, 4. Iliuminata Giedraitienė – mergaičių vadove, 5. Julius Liutkus – sporto vadovu, 6. Kazys Vaitkūnas – rikiuotės vadovu. Įsakymu Nr. 37 (20,13) § 3 Jurbarko rajone apylinkių vadais skiriami šie asmenys: 1. Jurbarko apylinkės – Edvardas Dambrauskas, 2 Skirsnemunės – Juozas Galbuogis, 3 Raudonės – Jonas Šaulys, 4. Kidulių – Pranas Gylaitis („Jaunoji karta“, 1935-06-16, Nr. 24).

1936 m. Mokyklų šventė. Laikraštis, nenurodydamas konkrečios datos, pranešė, kad Jurbarke vykusioje pradinių mokyklų šventėje dalyvavo 450 mokinių iš 8 mokyklų: trijų Jurbarko miesto, Klišių, Kalnėnų, Meškininkų, Bandzinų ir Antkalniškių. Šventę įžanginiu žodžiu pradėjo pradinių mokyklų inspektorius A. Giedraitis, šventės dalyviams dėkojo kanauninkas J. Bikinas. Pratimams vadovavo mokytojai J. Liutkus, M. Liesienė ir A. Gelmboldas. Jungtinis choras, vedamas B. Butkaus ir A. Gelmboldo, padainavo kelias daineles („Lietuvos aidas“, 1936-06-16, Nr. 327).

1938 m. Vėliavos pašventinimas. Kun. J. Kazlauskas pašventino Skirsnemunės pavasarininkų vyrų kuopos vėliavą. Jos kūmais buvo klebonas kun. V. Semenavičius ir gydytoja Br. Kalnietienė. Po pašventinimo įvyko posėdis, kuriame, be kitų, sveikino Gelgaudiškio pavasarininkų atstovas Vincas Liutkevičius. Vakare Skirsnemunės pavasarininkai vaidino (Stasio Žemaičio 4 veiksmų dramą) „Žmogžudžio duktė“ („Mūsų parapija“, 1938-06-16, Nr. 7).

1940 m. Prizinis šaudymas. Įvyko Jurbarko šaulių kuopos prizinis šaudymas. Šaulys Br. Angeleika išmušė 109 taškus, šauliai J. Kačiulis ir V. Balčiūnas – po 100. Šaudymui vadovavo kapitonas Šalavijus („Trimitas“, 1940-06-27, Nr. 26).