Birželio 15-oji senajame Jurbarke: nuo incidentų su vokiečiais 1919-aisiais iki šalies okupacijos 1940-aisiais

1919 m. Incidentai su vokiečiais. Korespondencijoje aprašomi incidentai su vokiečių kareiviais: „Santykiai įtempti su vokiečiais, kurie su lietuvių valdžia visai nesiskaito“. Birželio 15 d. jie suėmę vietos komiteto raštininką B. ir nuginklavę keletą „milicijantų“ („Laisvė“, 1919-07-04, Nr. 61). Tikriausiai apie tą patį incidentą rašoma ir laikraštyje „Lietuva“ (1919-06-28, Nr. 137): „Kiek seniau Jurbarke (vokiečiai) yra suėmę valsčiaus tarybos pirmininką ir sekretorių dėl tokios priežasties. Buvęs vokiečių su lietuviais susirėmimas, ir šaudė į vokiečius ne tik kareiviai, bet ir šiaip žmonės. Vokiečiai klausė viršaičio, kas gyventojų ginklų turi“. Šis atsakęs, kad dabar karo metas, ir visi esą kareiviai ir turį ginklų. Dėl to vokiečiai jį suėmę. Toliau rašoma, kad vokiečiai persikėlę į Kidulius, kilęs susišaudymas su Lietuvos atstovais. Būta aukų.

1928 m. Pagalba mokiniams. Kauno jurbarkiečių vienybės klubas skelbia, kad Kaune pas studentą J. Janušką (Maironio g. 1-10) nuo 15 val. ir studentą D. Sabaliauską (Donelaičio g. 14-5) nuo 14 val. 30 min. atvykstantys mokytis Jurbarko „Saulės“ mokiniai galį gauti nakvynę ir informacijos („Rytas“, 1928-06-15, Nr. 233).

1929 m. Ieškomas. Skelbiama, kad ieškomas Mickūnas Inocentas, Tamošiaus s., gimęs 1907 m., kilęs iš Jurbarko valsčiaus, Pašvenčio kaimo. Kaltinamas dezertyravimu („Kriminalinės žinios policijai“, 1929-06-15, Nr. 9).

1931 m. Rinkimai. Birželio 16 ir 16 dienomis vyko rinkimai į Lietuvos miestų savivaldybes. Į Jurbarko miesto tarybą buvo renkami 9 atstovai. Rinkimuose turėjo teisę dalyvauti 968 asmenys. Balsavo 852 (t. y. 88 proc.). Išrinktieji devyni atstovai priklausė penkiems sąrašams: Nr. 1 (evangelikų ir stačiatikių sąrašas) – burmistras Jurgis Gepneris ir mokytojas Teodoras Šuravinas; Nr. 2 (žydų savivaldybininkai) – prekybininkas Zusmanas Levitanas, prekybininkas Maksas Šimanovas ir prisiekusiojo advokato padėjėjas Gilelis Naividelis; Nr. 3 (stambiųjų žydų) – pirklys Juozas Grinbergas ir banko direktorius Simas Zundalovičius; Nr. 4 (lietuvių mišrus) – Jonas Pocius, vargonininkas; Nr. 5 (lietuvių mišrus) – Antanas Giedraitis, pradinių mokyklų inspektorius. Atstovais išrinkti 3 lietuvių, 5 žydų ir vienas rusų kandidatas („Savivaldybė“, 1931, Nr. 6; „Lietuvos aidas“, 1931-06-18, Nr. 134; „Mūsų laikraštis“, 1931-07-11, Nr. 28).

1935 m. Skirsnemunės pavasarininkai. Korespondentas iš Skirsnemunės rašo, kad jaunesnieji pavasarininkai Skirsnemunėje pasidalijo į dvi kuopeles. Berniukai sudarė Maironio, o mergaitės – Šv. Teresėlės kuopeles („Mūsų laikraštis“, 1935-06-15, Nr. 24).

1935 m. Didelis mokestis. Žinutėje nusiskundžiama, kad Jurbarko savivaldybė imanti už elektros skaitiklio patikrinimą 9 Lt, tuo tarpu naujas skaitiklis kainuojąs 30 Lt („Lietuvos aidas“, 1935-06-15, Nr. 136).

1939 m. Krepšių pynėjai. Laikraštyje rašoma, kad prieš kelerius metus Skirsnemunėje ėmęs plisti krepšių pynimas. Dabar pynėjų padėtis pasidarė sunki, nes Vandens kelių rajonas uždraudė pjauti panemunėje augančius karklus („Darbininkas“, 1939-06-15, Nr. 24).

1940 m. Tos dienos pavakare prasidėjo Lietuvos okupacija, kuri okupantų buvo dangstoma tariamų demokratinių pertvarkymų, vykdomų pačios lietuvių tautos, širma. Kaip į visus įvykius po tos dienos žiūrėjo Jurbarko krašto žmonės, publikuotų dokumentų neturime. Kelios birželio antroje pusėje spaudoje paskelbtos žinutės iš Jurbarko rodė, kad dar nebuvo visuotinai suvokta, jog šalį ištiko katastrofa – dalis žmonių gyveno iliuzijomis.