Birželio 1-oji senajame Jurbarke: apie garlaivius, kunigų, mokytojų ir valdininkų pasikeitimus ir... mielių kontrabandą

1919 m. Kunigas. Jurbarko evangelikų liuteronų kunigą Hugo A. V. Reidį pakeitė konservatyvių pažiūrų, provokiškos orientacijos kunigas Dovydas Jurkaitis (rašėsi Jurkat) („Jurbarkas“).

1924 m. Ateitininkai. Kauno ateitininkų metinėje šventėje, vykusioje Kretkampyje, dalyvavo Vilkijos ir Jurbarko ateitininkų („Ateitis“, 1924, Nr. 5–6).

1924 m. Garlaiviai. Skelbiamas naujas garlaivių eismo tvarkaraštis. Iš Kauno į Smalininkus pirmas garlaivis išplauks 5 val. 30 min. Jis iš Smalininkų grįš į Jurbarką 17 val., o iš Jurbarko plauks į Kauną 23 val. Antrasis garlaivis į Smalininkus plauks 11 val., o iš Smalininkų į Kauną 5 val. (rytą). Vienas garlaivis iš Kauno į Jurbarką plauks 16 val., o iš Jurbarko į Kauną – 11 val. („Klaipėdos žinios“, 1924-06-03, Nr. 100).

1926 m. Teisėjas. Jurbarko nuovados taikos teisėjas Augustinas Mackevičius paties prašymu atleistas iš pareigų teisingumo ministro įsakymu Nr. 89 („Teisė“, 1926, Nr. 10).

1927 m. Mielių kontrabanda. Jurbarko policija suėmė gabenusius mielių kontrabandą ūkininką Pocių iš neįvardyto kaimo šalia Jurbarko miesto ir Juozą Greičių iš Smukučių kaimo („Lietuva“, 1927-06-07, Nr. 126).

1929 m. Nuo šios dienos paties prašymu iš Jurbarko „Saulės“ gimnazijos evangelikų liuteronų tikybos mokytojo pareigų atleidžiamas kun. Vymeris Rudolfas („Švietimo ministerijos aplinkraščiai“).

1930 m. Aukotojai. Laikraštyje skalbiami aukotojai nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. įteikę Vytauto Didžiojo komitetui aukų. Jurbarko skyrius – 701,55 Lt (iždininko inž. A. Graurogko pasirašytas aukotojų sąrašas) („Lietuvos aidas“, 1930-08-25, Nr. 192).

1931 m. Jaunalietuviai. Jurbarke įkurtas jaunalietuvių būrys. Valdybą sudaro: pirmininkas Stankūnas, sekretorius Šulcas, trečias narys neįvardytas („Jaunoji karta“, 1931-11-01, Nr. 20).

1932 m. Policijos valdininkų pasikeitimai. Neaišku, dėl kokių priežasčių pakeistas Jurbarko policijos viršininkas: nuo šios dienos Raseinių apskrities policijos II (Jurbarko) nuovados viršininkas Konstantinas Lukoševičius keliamas Raseinių apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju („Policija“, 1932-08-01, Nr. 15).

1933 m. Pašto viršininko išleistuvės. Iš Skirsnemunės išvyko pašto viršininkas p. Mikelkevičiusw, šaulių būrio vadas (iškeltas į Naumiestį). Su juo atsisveikinta išleistuvių arbatėlėje. Šaulių vardu kalbėjo J. Mozūraitis, jaunalietuvių – mokytojas Galbuogis, VVS – Jonas Galbuogis. Dar rašoma, kad per arbatėlę įsteigtam (šaulių) namų statymo fondui suaukota 100 Lt („Trimitas“, 1933, Nr. 23).

1934 m. Atleistas urėdas. Įsakymu Nr. 105 § 10 Jurbarko miškų urėdijos II eilės urėdas Pranskaitis Antanas, kaip patrauktas atsakomybėn už valdžios pinigų pasisavinimą ir dokumentų suklastojimą, atleistas iš tarnybos („Mūsų girios“, 1934, Nr. 6–7).

1935 m. Iškeliamas gydytojas. Nuo šios dienos iš Jurbarko plaučių ligų ligoninės iškeliamas dr. J. Kilis. Ligoniai labai apgailestauja („Mūsų rytojus“, 1935-06-01, Nr. 42).

1940 m. Tardytojo apylinkės ribos. Nuo šios dienos įsigaliojo Jurbarko tardytojo apylinkės ribos: Jurbarko miestas, Jurbarko, Raudonės, Šimkaičių ir Veliuonos valsčiai („Lietuvos aidas“, 1940-05-20, Nr. 243).

1940 m. Garlaivių grafikas. Nuo šios dienos keleiviniai garlaiviai tarp Kauno ir Jurbarko plaukiojo pagal tokį grafiką: iš Kauno išplaukdavo 6 ir 15.30 val., o Jurbarką pasiekdavo atitinkamai 11.10 ir 20.40. Iš Jurbarko plaukdavo 23 ir 6 val., o Kaune būdavo 7.20 ir 14.25 val. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais 13 val. garlaivis plaukdavo į Sudargą („Lietuvos aidas“, 1940-06-01, Nr. 255).