Balandžio mėnuo skiriamas autizmo supratimo didinimui

Balandžio 2 d. minima pasaulinė autizmo supratimo diena, o visas balandžio mėnuo skiriamas autizmo supratimo didinimui. Šios dienos, o ir viso mėnesio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.

Kovo 29 d. Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje ši diena paminėta jau antrus metus iš eilės.

„Taip jau, matyt, iš aukščiau surėdyta: geri darbai grįžta su kaupu. O šiandien jie pasklido visų širdyse: skambėjo dainos, šokiai. Kiek daug šypsenų, juoko. Nuostabius kūrinius dovanojo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokytojai Gytis Gvozdas ir Rūta Šličkutė, mokiniai Davidas ir Gvidas Gegužiai, progimnazijos muzikos mokytoja Skirmutė Janulaitienė su mokinių ansambliu, šokių mokytoja Evelina Šauklienė su savo mažosiomis šokėjomis. Todėl didelis ačiū Jiems. Tradiciškai buvo pasodinta ir gražuolė magnolija. Tik meilė žmogui, supratimas, tolerancija, bendruomeniškumas, palaikymas, ne smerkimas gali daryti stebuklus. Tad ir toliau būkime tais stebukladariais, kurie vaikų gyvenimus nuspalvina ne tik šios dienos mėlyna spalva, o visomis šviesiomis vaikystė spalvomis“, – rašoma progimnazijos feisbuko puslapyje.

Šios šventės iniciatorė, asociacijos „Auksinė begalybė“ įkūrėja ir pirmininkė Irma Bielevičiūtė-Gegužienė, pati auginanti du autizmo spektro sutrikimą turinčius sūnus, besimokančius progimnazijoje, sako, kad pirminė šventės idėja buvo skirta šviesti visuomenę, priminti, kad visuomenės dalis yra patys įvairiausi žmonės, o autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai nėra kokie „baubai“ – agresyvūs ir neprognozuojami. „Norime priminti, kad esame tokie pat, kaip ir kiti vaikai, tik su didesniais iššūkiais ir gal kiek mažesnėmis galimybėmis“, – sako I. Bielevičiūtė-Gegužienė, teigdama, kad „pažinus ir priėmus“ bus lengviau gyventi ne autistiškiems vaikams, bet ir neurotipiniams žmonėms,

Beveik prieš trejus metus įkurta asociacija dabar vienija beveik 50 šeimų, auginančių ne tik autizmo spektro sutrikimų, tačiau ir kitokių problemų turinčius vaikus.

Nors autizmo diagnozė jau seniai nebėra retenybė, visuomenė į šią būseną dažnai žiūri pro mitų ir išankstinių nusistatymų miglą. Tad tokie renginiai labai svarbūs mūsų visuomenėje.

Kas yra autizmas

Autizmas (iš graikų „autos“ – pats, „izmas“ – orientacija) – įvairiapusis žmogaus raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai, pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide.

Įrodyta, jog autizmas tikrai nėra blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys. Jam įtakos turi genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo. Neigiami veiksniai gali paveikti smegenų vystymąsi ir sukelti autizmo sutrikimus.

Šiuo metu pasaulyje yra per 67 mln. autistų, berniukams autizmas diagnozuojamas 4 kartus dažniau nei mergaitėms.

Skirtingi požiūriai į autizmą

Mokslas ir medicina nuo pat autizmo diagnozavimo pradžios autistiškumą nagrinėjo iš išorės, tai yra stebint. Jei stebint asmenį kurie nors aspektai neatitinka daugumos savybių, tai įprasta vadinti sutrikimu. Taip atsirado pavadinimas „autizmo sutrikimas“.

Kita vertus, dauguma autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis. Ji nėra nei gera, nei bloga, tiesiog kitokia.

Daugiau informacijos, kaip padėti autizmo bruožų turintiems žmonėms, skaitykite Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ interneto svetainėje.