40-ties paukščių diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. Kovo 10-oji 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

40 rūšių migruojančių paukščių
Dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja natūralių uoksų ir kitų tinkamų vietų paukščių perėjimui, todėl ornitologai kasmet inicijuoja inkilų kėlimo šventes. Nors dėl žmogaus įtakos ir klimato kaitos nuolat pranešama apie nykstančias rūšis, senovės lietuvių suskaičiuotas kovo pradžioje grįžtančių 40-ties paukščių rūšių kiekis išlieka daugiau ar mažiau teisingas: dėl pastarąjį dešimtmetį švelnesnių žiemų iš Lietuvos neišskrenda žiemoti kai kurios rūšys, tačiau vienų paukščių Lietuvoje mažėjant, atskrenda ir pradeda plisti kai kurios pietinės rūšys.

40 kankinių
Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei ši diena imta vadinti ir 40-ties kankinių, kurie IV amžiuje atidavė savo gyvybes už krikščionybės išpažinimą, diena. Tai vadinamojo „skrajojančio legiono“ kareiviai, kurie tapo imperatoriaus Licinijaus persekiojimų aukomis. 320 m. Sebastėjos (dabartinio Sivo, Turkija) gubernatorius bandė įtikinėjimais ir kankinimais priversti juos atsisakyti krikščionybės. Kai niekas nepadėjo, jie buvo žiemą išrengti nuogai ir pastatyti ant užšalusio ežero ledo. Ežero pakrantėje degė laužai ir kūrenosi pirtys, kad išsižadėjusiems Kristaus būtų kur pasišildyti. Nepaisant tokio kankinimo, 39 kariai liko ištikimi tikėjimui. Tik vienas iš jų nuėjo į krantą. Tada vienas kareivis iš būrio, saugojusio egzekuciją, savanoriškai stojo prie likusiųjų 39. Visi 40 sušalo. Jų relikvijos buvo atgabentos į Anesį (Cezarėją) ir Konstantinopolį. 40 šv. Kankinių kultas ypač buvo paplitęs Rytuose. Kartu sudėjus dvi šventes buvo sakoma, kad keturiasdešimt paukščių parskrenda kankinių garbei.

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujame laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame 2025 metų Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame 2025 metų Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 20-ame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame, 20-ame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Naujame 2025 metų 18-ame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame 2025 metų 18-ame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Mūsų partneriai