40-ties paukščių diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. Kovo 10-oji 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.

40 rūšių migruojančių paukščių
Dėl žmogaus ūkinės veiklos mažėja natūralių uoksų ir kitų tinkamų vietų paukščių perėjimui, todėl ornitologai kasmet inicijuoja inkilų kėlimo šventes. Nors dėl žmogaus įtakos ir klimato kaitos nuolat pranešama apie nykstančias rūšis, senovės lietuvių suskaičiuotas kovo pradžioje grįžtančių 40-ties paukščių rūšių kiekis išlieka daugiau ar mažiau teisingas: dėl pastarąjį dešimtmetį švelnesnių žiemų iš Lietuvos neišskrenda žiemoti kai kurios rūšys, tačiau vienų paukščių Lietuvoje mažėjant, atskrenda ir pradeda plisti kai kurios pietinės rūšys.

40 kankinių
Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei ši diena imta vadinti ir 40-ties kankinių, kurie IV amžiuje atidavė savo gyvybes už krikščionybės išpažinimą, diena. Tai vadinamojo „skrajojančio legiono“ kareiviai, kurie tapo imperatoriaus Licinijaus persekiojimų aukomis. 320 m. Sebastėjos (dabartinio Sivo, Turkija) gubernatorius bandė įtikinėjimais ir kankinimais priversti juos atsisakyti krikščionybės. Kai niekas nepadėjo, jie buvo žiemą išrengti nuogai ir pastatyti ant užšalusio ežero ledo. Ežero pakrantėje degė laužai ir kūrenosi pirtys, kad išsižadėjusiems Kristaus būtų kur pasišildyti. Nepaisant tokio kankinimo, 39 kariai liko ištikimi tikėjimui. Tik vienas iš jų nuėjo į krantą. Tada vienas kareivis iš būrio, saugojusio egzekuciją, savanoriškai stojo prie likusiųjų 39. Visi 40 sušalo. Jų relikvijos buvo atgabentos į Anesį (Cezarėją) ir Konstantinopolį. 40 šv. Kankinių kultas ypač buvo paplitęs Rytuose. Kartu sudėjus dvi šventes buvo sakoma, kad keturiasdešimt paukščių parskrenda kankinių garbei.

Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t. y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Vokiečių (dab. K. Donelaičio) gatvė

Senasis Jurbarkas vasario 18-ąją: šaulių loterija, nerūkantis bankas, naujos krautuvės ir daug sniego  0

Jurbarko turgus

Vasario 17-oji senajame Jurbarke: uždaryta vokiečių mokykla, šaulių veikla ir didelis turgus  0

Gimnazistų įrengta vieta Jurbarke Dariui ir Girėnui atminti

Vasario 16-oji senajame Jurbarke  0

Senasis Jurbarkas vasario 15-ąją: šventės, gaisras ir emigracija

Senasis Jurbarkas vasario 15-ąją: šventės, gaisras ir emigracija  0

Vasario 14-oji senajame Jurbarke: susirinkimai, triukšmingos išleistuvės, pigūs namai ir pontoninis tiltas

Vasario 14-oji senajame Jurbarke: susirinkimai, triukšmingos išleistuvės, pigūs namai ir pontoninis tiltas  0

Laivai Nemune apie 1925 m.

Senasis Jurbarkas vasario 13-ąją: užmušimas, savižudybė, stipenų pardavėjai ir stringantys garlaiviai  0

Jurbarko kapinių vartai

Vasario 12-oji senajame Jurbarke: draudimas skaityti, Dainių pelkės pokyčiai, kova dėl valdžios ir stabtelėjęs Nemunas  0

Bišpilio piliakalnis Jurbarke, XX a. 3–4 deš.

Vasario 11-oji senajame Jurbarke: lupikautojas, gaisras, parama bažnyčiai ir trūkumai valdiškose įstaigose  0

Pusiau paskendęs garlaivis „Algirdas“

Vasario 10-oji senajame Jurbarke: griaunama kooperacija, kunigų permainos, ledonešis ir skęstantis garlaivis  0

Picos diena

Picos diena  0

„Balti stulpai“

Senasis Jurbarkas vasario 9-ąją: ateitininkai literatai, moterų būrelis, blaivybės savaitė ir turgaus apgavikai  0

Žydų biednuomenės eisena Kauno gatvėje 1930 m.

Senasis Jurbarkas vasario 8-ąją: šventiški vakarai, naujas banko skyrius, Užgavėnės ir pasikėsinimas į viršaitį  0

Jurbarko mokytojų kursų studentai 1919 m.

Senasis Jurbarkas vasario 7-ąją: nuovados, gimnazijos reikalai ir nužudymas  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Susibūrimas Jurbarke, XX a. 3–4 deš.

Sausio 6-oji senajame Jurbarke: ūkininkų bankas, brangus keltas, pabudusios bitės ir autobusų eismas  0

Garlaivis „Vaidila“

Senasis Jurbarko vasario 5-ąją: neįvykę susirinkimai Skirsnemunėje, aukos Ginklų fondui ir navigacijos pradžia  0

Susibūrimas Jurbarke XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas vasario 4-ąją: vagių gastrolės, teatras, prenumeratos varžybos ir Užgavėnės  0

Vasilčikovo dvaro griuvėsiai

Senasis Jurbarkas vasario 3-ąją: išvaržomi dvarai, vaikų ligos ir smerktini laikraščių skaitytojai  0

Senasis Jurbarkas vasario 2-ąją: skautų vakaras, Skirsnemunės naujienos ir piktinantys „perkupčiai“

Senasis Jurbarkas vasario 2-ąją: skautų vakaras, Skirsnemunės naujienos ir piktinantys „perkupčiai“  0

Jurbarkas 1946 m.

Senasis Jurbarkas vasario 1-ąją: meteorologijos stotis, biblioteka, intriguojančios Skirsnemunės naujienos ir prijaukinta stirna  0

Jurbarko panorama 1935 m.

Senasis Jurbarkas sausio 31-ąją: padirbti pinigai, nelaimės Nemune ir žiemos pagalba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  1

Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla

Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla  0

Jurbarko gimnazijos aucharistinis būrelis 1936 m.

Senasis Jurbarkas sausio 29-ąją: darbininkų trūkumas, Pašvenčio jaunalietuvių veikla ir eucharistinio būrelio įkūrimas  0

Mūsų partneriai