Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Sąvoka „kultūra“, tikriausiai, yra tokia pat plati ir visaapimanti kaip ir sąvokos „pasaulis“, „gyvenimas“. 

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kultūrą (lot. cultura – ugdymas, garbinimas) apibrėžia kaip visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu. Ją sudaro materialinės ir dvasinės visuomenės vertybės.

1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. D. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Visais laikais įvairių šalių kultūros paminklus niokojo karai, o ir taikos metu ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina.

Sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas N. Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meno paminklų ir juos būtina saugoti. Prieš I-ąjį pasaulinį karą N. Rerichas sukūrė įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją, kuriuose numatė artėjančius įvykius, griaunančius žmonijos meno kūrinius. 1929 m. jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą. Jo prašymu prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su N. Rericho kreipimusi.

Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per II-ąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais.

1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.

Vis dėlto, žvelgdami į vėliau vykusių karinių konfliktų pasekmes, į dabar vykstantį Rusijos siautėjimą Ukrainos žemėje, matome, kad iš esmės niekas nepasikeitė. Kad karo metu žūsta tiek materialinės, tiek dvasinės vertybės. Kad karas ir Kultūra nesuderinami.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Sekminės

Sekminės  0

Kapela „Santaka“ kaimynų šventėje Vanaginės k.

Europos kaimynų diena  0

Žengimas į Dangų

Šeštinės  0

Pasaulinė bičių diena

Pasaulinė bičių diena  0

Vyšyvankos diena

Vyšyvankos diena  0

Šv. Stanislovas. Cibulinė

Šv. Stanislovas. Cibulinė  0

Šv. Florijonas

Gegužės 4-oji – Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo, diena.  0

Jaunimas švenčia Gegužės 1-ąją. 1926 m.

Gegužės 1-oji. Švęsti ar atsisakyti?  0

Šv. Valpurga su tėvais ir broliu

Valpurgijos naktis ir šv. Valpurga  0

Jurginės Skirsnemunėje 2022 m.

Jurginės  0

Paminklas H. K. Andersenui Panevėžyje.

Tarptautinė vaikų knygos diena  0

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienis  0

Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

Blovieščiai. Gandrinės  0

Novrūzas Kazachstane

Novrūzas – persų naujieji metai. Tris tūkstantmečius siekianti tradicija  0

Pavasario lygiadienis

Pavasario lygiadienis  0

Pempė (Vanellus vanellus)

Pempės diena. Šv. Juozapas  0

Pavasario šauktuvės

Pavasario šauktuvės  0

Kovo 14-oji – Pi diena

Kovo 14-oji – Pi diena  0

Nendrinė starta (Emberiza schoeniclus)

40-ties paukščių diena  0

Kovo 9-ąją minime Lietuvos vardo dieną

Kovo 9-ąją minime Lietuvos vardo dieną  0

Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena

Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena  0

Šv. Kazimieras

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas  0

Balsavimas iš anksto savivaldybėse baigėsi: sulaukta daugiau kaip 137 tūkstančių rinkėjų

Balsavimas iš anksto savivaldybėse baigėsi: sulaukta daugiau kaip 137 tūkstančių rinkėjų  0

Lėlių ir mergaičių šventė Hina-Matsuri

Lėlių ir mergaičių šventė Hina-Matsuri  0

Mūsų partneriai