Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena

Sąvoka „kultūra“, tikriausiai, yra tokia pat plati ir visaapimanti kaip ir sąvokos „pasaulis“, „gyvenimas“. 

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kultūrą (lot. cultura – ugdymas, garbinimas) apibrėžia kaip visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu. Ją sudaro materialinės ir dvasinės visuomenės vertybės.

1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. D. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Visais laikais įvairių šalių kultūros paminklus niokojo karai, o ir taikos metu ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina.

Sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas N. Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meno paminklų ir juos būtina saugoti. Prieš I-ąjį pasaulinį karą N. Rerichas sukūrė įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją, kuriuose numatė artėjančius įvykius, griaunančius žmonijos meno kūrinius. 1929 m. jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą. Jo prašymu prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su N. Rericho kreipimusi.

Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per II-ąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais.

1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.

Vis dėlto, žvelgdami į vėliau vykusių karinių konfliktų pasekmes, į dabar vykstantį Rusijos siautėjimą Ukrainos žemėje, matome, kad iš esmės niekas nepasikeitė. Kad karo metu žūsta tiek materialinės, tiek dvasinės vertybės. Kad karas ir Kultūra nesuderinami.