Žilvinas Tomkus su krepšinio komanda susidraugavo dėl idėjos
Sirgalius – ne tik tas, kuris sėdi tribūnose ir gyvai stebi komandos žaidimą aikštelėje. Už savo komandą galima sirgti bei ją palaikyti ir per atstumą. Vienas tokių pavyzdžių – jurbarkietis Žilvinas Tomkus, buvęs Krašto apsaugos viceministras, dabar dirbantis Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiuo metu darbas ne Lietuvoje neleidžia stebėti rungtynių salėje, tačiau nuolat seku komandos rezultatus. Komanda yra sezono favoritai, todėl kitų komandų ambicijos nukarūnuoti čempionus didelės. Visų lūkesčių kartelė iškelta labai aukštai, todėl laukiu intriguojančių finalinių Nacionalinės krepšinio lygos etapų“, –pakalbintas internetu „Mūsų laikui“ sakė žinomas jurbarkietis.
Kaip teigia pats Žilvinas, sportas visada buvo svarbi jo ir jo šeimos gyvenimo dalis. „Tai vienas iš lengviausių ir efektyviausių būdų atsitraukti ir pailsėti nuo protinio darbo. Vis tik tai ne tik apie sveikatą ar laisvalaikio praleidimo būdą. Tai apie idėjas, kurias viena ar kita sporto šaka ar sporto klubas, komanda atsineša ir bando dalintis. Taip ir su „Jurbarko-Kario“ krepšinio komanda susidraugavome daugiau ne dėl krepšinio, o dėl idėjos“, – teigė jis.
Populiarina kariuomenę
Žilvinas pripažįsta, kad buvo laikotarpis, kai dėl užimtumo ir didesnio domėjimosi kitomis sporto šakomis nuo krepšinio buvo atitolęs. Domėjosi tik nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės varžybomis. „Klubiniame krepšinyje man trūko intrigos, aistros, atrodė per daug komercijos. Tačiau prieš ketverius metus susitikę su „Jurbarko-Kario“ komandos vadovu ir vyr. treneriu Povilu Valaičiu nusprendėme bendradarbiauti, siekdami populiarinti ne tik krepšinį, bet ir kariuomenę, kario vardą“, – savo pažintį su šia Jurbarko komanda ir jos vadovais prisimena diplomatas.
Pasak jo, jau pirmajame susitikime su komandos vadovu rado bendrą kalbą. Abu sutarė, kad per sportą, šiuo atveju krepšinį, galima lengviau pasiekti jaunimą, populiarinti Lietuvos kariuomenę, kario tarnybą. „Nors tai yra mano gimtojo miesto komanda, tačiau varžybos vyksta visos Lietuvos miestuose ir kario vardas kiekvieną savaitę atvažiuoja į skirtingas Lietuvos vietas su Lietuvos kariuomenės simbolika, partizanų vadų vardais, patriotizmo idėja“, – pastebėjo buvęs viceministras.
Sujaudino žaidėjų aistra ir atsidavimas
Sirgaliai įsimena ne tik mylimos komandos svarbiausias pergales, laimėjimus, bet ir pralaimėjimus. Štai asmeniškai Žilvinui labiausiai įsiminęs yra komandos pralaimėjimas Regionų lygios pusfinalyje Birštone. Prisimena, kad tuomet komanda dar tik buvo pradėjusi kurti savo sirgalių bendruomenę, rungtynes stebėjo nedaug žmonių. „Jurbarkas-Karys“ nebuvo favoritai, tačiau kovėsi iki pačios pabaigos. Po pralaimėjimo vienas „Jurbarko-Kario“ krepšininkas atsisėdo ir pradėjo verkti... Tose varžybose mačiau intrigą, aistrą, nuoširdų atsidavimą iki paskutinės sekundės. Vėl pradėjau domėtis krepšiniu, aišku, turėdamas jau savo mėgstamą komandą, kuri kol kas dar nežaidžia Eurolygoje ar Lietuvos krepšinio lygoje, tačiau turi idėją ir telkia apie ją savo gerbėjus“, – reziumavo Žilvinas Tomkus.
Įdomu, kad taip elektrotechnika patobulėjo:)
Nemuno keltų istorija. Keltai: nuo irklinio „skraidančio“ iki elektra varomo