Jurbarkietis Arvydas Mickus ėmėsi misijos populiarinti kultūrizmą Lietuvoje

Vienas geriausių Jurbarko krašto sportininkų, geriausias praėjusių metų Lietuvos kultūristas, pasaulio čempionatų prizininkas jurbarkietis Arvydas Mickus sieks ne aukščiausių rezultatų, o populiarins kultūrizmą Lietuvoje. Sportininkas sceną ir fotoaparatų blykstes keičia į niekam nepastebimą TV reporterio darbą. Mat A. Mickus su dar vienu jurbarkiečiu įkūrė internetinę kultūrizmui ir fitnesui skirtą televiziją, kuriai reportažus ruoš patys. Gali būti, kad garsaus jurbarkiečio pavardę išvysime dar viename TV projekte, bet apie tai, anot sportininko, kalbėti dar anksti. Užtektinai darbų jis turi ir namuose. Juokauja, kad šiais metais dirbs pagal profesiją – pagaliau baigs remontuoti savo namus.

Neseniai Lietuvos kultūrizmo federacija jus paskelbė geriausiu Lietuvos 2012 metų kultūristu. Kiek svarbus jums šis įvertinimas?
Pirmiausia - tai reitingai. Sumuojami tų metų, kurie susideda iš dviejų etapų, surinkti taškai. Per sezoną daugiausiai taškų surinkęs sportininkas ir užima pirmą vietą reitinguose.  
Jau esu laimėjęs reitingus. Vertinu tokį pripažinimą, bet man pačiam svarbu tai, kad aš, 40-metis, būdamas vienas iš vyresnių sportininkų, kovoju su jaunimu. Ne tik kovoju, bet ir laimiu. Va kas svarbu. Dar parako yra (šypsosi). Visose varžybose, kuriose praėjusiais metais dalyvavau, buvau arba prizininkas, arba prizininkų šešetuke.

Gal praėjusieji metai jums buvo vieni sėkmingiausių apskritai?
Rezultatyvumu - vieni iš geresnių. Bet ne visus planus įvykdžiau. Dviejose labai rimtose varžybose likau per plauką nuo prizinių vietų. Pasaulio čempionate ir pasaulio taurėje likau ketvirtas. Apskritai praėjusių metų sezonas buvo labai ilgas. Pasiekiau savo rekordą - beveik 3,5 mėnesių varžybų, iki šiol ilgiausiai buvo 2,5 mėnesio.

Svarbiau būti pripažintam savame krašte ar užsienyje?
Kas keisčiausia, Jurbarke esu daug mažiau žinomas nei Lietuvoje, o Lietuvoje daug mažiau žinomas nei pasaulyje. Toks prasilenkimas (šypsosi).

Ko gero, jus vilioja kiti klubai. Galėtumėte dirbti bet kuriame Lietuvos ar pasaulio mieste?
Buvo darbo pasiūlymų kituose klubuose. Ir ne tik Lietuvoje. Gal banaliai skambės, bet aš myliu Jurbarką. Man čia patinka. Nėra to skruzdėlyno, skubėjimo. Tokiame mieste kaip Jurbarkas paprasčiau laikytis režimo, o tai mūsų sporte labai svarbu. Didmiestyje tą treniruočių ritmą sunkiau išlaikyti (A. Mickus į  savo sporto klubą vaikšto pėsčiomis, mat iki namų – maždaug 1 km, - aut. past.)

Ar turite savo mokinį, įpėdinį, kuris jus pakeis?
Dabar šių metų reitinge suaugusiųjų kategorijoje iš mūsų klubo buvo visi trys jurbarkiečiai. Nei Vilnius, nei Klaipėda, nei Kaunas neišaugino tų žmonių. Sunkiausia su jaunimu. Jurbarke visose srityse bėda ta pati. Kaip sakau, kadrų nutekėjimas. Jei jauną sportininką išaugini, jis išvažiuoja studijuoti, taip jį prarandi. Šiuo metu jaunimo, kuris dalyvautų varžybose, visiškai neturime.

Gal taip yra todėl, kad šiuo metu jų dievaičiai atrodo kitaip nei jūsiškiai – S. Stalonė ir A. Švarcnegeris?
Tikrai taip (šypsosi). Kokie dabar filmai - apie vampyrus, vilkolakius. Tie vaikinai liesi, išbalę, pamėlę. Nors dabar žmonės daugiau savo kūnu rūpinasi, bet didelių vyrų metas praėjo. Gal dar ateis tokių žvaigždžių laikas.
O jei tuo metu nebūtų buvę A. Švarcnegerio ar S. Stalonės - ar jūs būtumėte užsiėmęs kultūrizmu?
Gal ir ne. Nes iš pradžių domino kovinės sporto šakos – karatė, ušu. Tuo metu idealas buvo Bruce Lee. Antras postūmis – žaidžiant futbolą gauta trauma. Buvau priverstas nueiti į taip  vadinamą štanginę rūsyje. Jei tuo metu būčiau papuolęs į tokį klubą, kokį turime dabar, turbūt būčiau jame apsigyvenęs (juokiasi). Gal dabar jaunimas turi daugiau pagundų.

Ne bet kas ir gali būti kultūristu. Juk reikia tam tikrų savybių?
Jūs teisi. Kultūrizmas yra tokia patologija narcizams. Taip yra (šypsosi). Iš psichiatrų pusės žiūrint, jeigu žmogus 10 sykių per dieną pasižiūri į veidrodį – turi polinkį į narcicizmą. O kultūristas besportuodamas 30-40 kartų į veidrodį pasižiūri (juokiasi). Antra, tu formuoji kūną, jį myli, puoselėji, globoji. Daug dėmesio jam skiri (juokiasi). Nėra ko slėpti. Aš nelaikau savęs narcizu, bet pagal visus apibūdinimus – atitinku (šypsosi).
O kur dar dietos, stresinė įtampa. Kultūrizmas - labai specifinė sporto šaka. Kaip pavyzdys – kultūristas geriausios formos yra tada, kai primena lengvai gripu sergantį žmogų. Jis atrodo silpnas, išsekęs. Tokie paliegę ir lipa ant scenos (šypsosi).

Tai čia mazochizmas. Save kankinate.
Na va. Dar viena patologija (juokiasi). Fitnesas Lietuvoje tikrai populiari sporto šaka. Bet tikrų sportininkų scenoje matome mažai. Nes yra didelė psichologinė trauma – ne visi išlaiko tą nervinę įtampą, bado jausmą. Be to, turi nebijoti scenos. Turi norėti lipti ant jos.

Kai humoristų draugai vakarėliuose prašo pasakyti anekdotų, ne visi pasakoja. Ko gero, ir jūs sulaukiate prašymų parodyti savo raumenis. Kaip reaguojate?
Būna. Aš reaguoju lengvai. Reikia su savimi susidraugauti, nes tu turi tokį kūną, kokio diduma neturi. Jei turi „Ferrari“, vis tiek kas nors paprašys tavęs pravažiuoti 300 km/val. greičiu. Arba paprašys ją apžiūrėti, šalia nusifotografuoti. Tai čia tas pat.

Kokie šių metų planai. Ar artimiausiuose planuose vėl numatomos varžybos?
Tikrai sezoną praleisiu. Varžybose nedalyvausiu. Antra, ruošiame klubinę sportininkų komandą. Paskaičiavau, kad turėsime 10 sportininkų. Pats nuo sporto truputį atsitrauksiu. Daugiau dėmesio skirsiu federacijos veiklai, nes esu Lietuvos kultūrizmo federacijos viceprezidentas. Reikia ir ta linkme padirbėti. Ir dar su jurbarkiečiu  Raimondu Sabaliausku sukūrėme kultūrizmui, fitnesui skirtą internetinę televiziją. Tai naujovė pas mus, bet ne kitose šalyse. Nuo naujųjų metų jau veikia internetinis puslapis www.reactorbody.com. Čia dedama filmuota medžiaga iš treniruočių, interviu. Važinėsime po Lietuvą, imsime interviu iš visų čempionų.  Ir vakar kalbinome Žydrūną Savicką, kuris Jurbarke lankėsi (A.Mickų kalbinome sausio 23 dieną, - aut. past.).

Tai tapsite TV reporteriu?
Taip (šypsosi). Raimundas filmuos, o aš kalbinsiu. Bandysiu ištraukti iš jų ką nors įdomaus (šypsosi).

Ko pats klausiate sportininkų? Kas įdomiausia jums pačiam?
Bandome susirasti nestandartinių temų. Prieš kalbindamas Ž. Savicką, internete apie jį peržiūrėjau daug informacijos. Užkibau už tokios žinios, kad jis dalyvauja Gineso rekordų filmavime, o tai Lietuvoje nėra paviešinta. Toje televizijoje bandysime parodyti, kad kultūristai yra visapusiški žmonės. Kad jiems ne tik sportas galvoje.
Grįžtant prie ateities planų - gal namie yra darbų, kuriuos reikia atlikti?
Oi, darbų yra daug. Vienas iš pagrindinių – nebaigtas buto remontas, kuris tęsiasi kokius 3-4 metus (juokiasi). Gal tai irgi viena iš priežasčių, kad reikia pailsėti ir tuos remontus pabaigti? Bandysiu didumą darbų nuveikti pats. Esu statybininkas. Dabar šį sezoną dirbsiu pagal profesiją (juokėsi).

Į kokius dievaičius dabar lygiuojatės? Ar nenusivylėtė senaisiais?
Liko tie patys (šypsosi). Tai kad jie vėl grįžta į sceną. Vėl filmuojasi. Jei neklystu, šį savaitgalį - filmo su A. Švarcnegeriu permjera. Nėra ko norėti – ir pats jau pusiaukelėje (šypsosi)... Nors jaučiuosi 30-ties.

Tai su varžybomis viskas baigta? Ar jūs savo varžovams  kaip A. Švarcnegeris galite pasakyti tą garsiąją frazę: „Aš dar grįšiu“ (angl .„I'll be back“).

Po metų bandysime sugrįžti (juokiasi). Aš sau pažadėjęs, kol nepasieksiu geros formos, tikrai į sceną nelipsiu. Nedarysiu klaidų kaip kiti. Geriau išėjus iš sporto ir likti tame zenite, arba, jei grįžti, tai tik tvirtai ir vėl pasiekti prizines vietas.

Siekti yra ko. Savo sugrįžimą sieju su tarptautinėmis varžybomis – dalyvausiu Europos, pasaulio veteranų čempionatuose ir sieksiu prizinių vietų. Pirmą kartą rungsiuosi tarp veteranų (šypsosi). Kultūrizmas yra dėkinga sporto šaka, nes galima dalyvauti labai ilgai. Kad ir būnant 88 metų, o tokio amžiaus kultūristų tikrai yra (šypsosi).

Daugiau apie Jurbarko klubo "Progresas" įkūrėją rasite svetainėje www.arvydasmickus.lt