Atsisakant skiepų vejasi seniai pamirštos ligos

Į istorijos puslapius nugulusios ir grėsmės kelti nebeturėjusios ligos, tokios kaip tymai, hepatitas, tuberkuliozė, vėl sugrįžta. Infektologai teigia, kad vis dažniau jauni, pirmagimių susilaukę tėvai abejoja vakcinų nauda, todėl visus įspėja – lėtėjant skiepijimo mastams, ligų protrūkių tikimybė didės, teigiama UAB „Lietuvos sveikata“ pranešime spaudai.

Stebimas tymų protrūkis

Nuo 2021 metų balandžio iki 2022-ųjų balandžio fiksuotas 21 didesnis tymų protrūkis, dauguma – Afrikoje ir Viduržemio jūros rytiniame regione. Neatmestina, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni. Didžiausių ligos protrūkių būta Somalyje, Jemene, Nigerijoje, Afganistane ir Etiopijoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai įvardija, kad tymai yra sezoniška infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti vėlyvo rudens ir ankstyvo pavasario sezonais. Tačiau vis dažniau pastebima išimčių, kada sergantys asmenys yra hospitalizuojami ir šiltuoju metų laiku. Didžiausia rizika susirgti yra visiškai neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir dar nesirgusiems asmenims: iki vienerių metų amžiaus vaikams, lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

Infekcinių ligų gydytojai vieningi – nesant specifinio gydymo, gresiant rimtoms komplikacijoms ir net mirčiai, vienintelė apsauga nuo tymų yra skiepai. Čia tendencijos gąsdina: vis dažniau jauni, pirmagimių susilaukę tėvai abejoja vakcinų nauda, renkasi neskiepyti atžalų, taip keldami pavojų ne tik mažyliams, bet ir aplinkiniams.

„Lietuvoje ryškėja problema, kad skiepijimo nuo tymų apimtys, ypač po COVID-19 pasaulinės pandemijos, sparčiai mažėja. Jau turime pakankamai nemenką visuomenės dalį, jauno amžiaus vaikus, kurie yra neskiepyti. Mokslininkų įrodyta, kad nekiltų protrūkiai, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos. Didelė bėda, kad kai kuriose mūsų šalies apskrityse skiepijimo apimtis turime mažesnes nei 90 proc. Jau esame turėję nemenką protrūkį Kaune prieš beveik aštuonerius metus. Tymais sirgo neskiepyti ir skiepyti tik viena vakcinos doze asmenys, kurių imunitetas buvo nusilpęs. Neramu, nes tendencijos pranašauja dar ne vieną tokį protrūkį“, – įspėjo LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas Darius Varaškevičius.

Tuberkuliozės sergamumu Europoje pirmaujame

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai įspėja, kad Lietuvos vaistams atsparios tuberkuliozės gydymo rezultatai – prasčiausi Europoje, daugėja ir tuberkulioze sergančių vaikų.

Nuo 2014 m. Lietuvoje sparčiai didėja susirgusių tuberkulioze vaikų skaičius, o atsparios vaistams tuberkuliozės (DAV-TB) gydymo rezultatai tarp Europos Sąjungos, Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių (ES/EEE) – prasčiausi. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas tuberkulioze, skiepyti BCG (Bacillus Calmette - Guerin) vakcina vaikus kaip galima greičiau po gimimo. Skiepijimas apsaugo mažus vaikus nuo sunkių ligos formų (pvz., tuberkuliozinio meningito).

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių BCG vakcina skiepijami 2–3 parų naujagimiai. Vaikai tuberkulioze dažnai užsikrečia nuo suaugusiųjų.

Hepatitas – (ne)pamirštama liga

Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pastebi – nors žmonių sąmoningumo lygis pakilo palaikoma aukšta higiena ir taip suvaldžius hepatito A formą. Mat ši plinta fekaliniu ir oraliniu būdu ir priklauso nuo mūsų sanitarinio lygio, kelių užsikrėsti hepatitu yra ir daugiau. Kaip aiškina NVSC, virusinis hepatitas – tai skirtingų virusų (A, B, C, D, E), plintančių įvairiais keliais, sukeliamas kepenų uždegimas. VHA – žarnyno infekcija, kurią sukelia hepatito A virusas, plintantis ne tik per maistą, bet ir fekaliniu bei oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turėjusių asmenų. VHB ir VHC yra hepatito B ir C viruso sukeltas kepenų uždegimas, galintis progresuoti į kepenų cirozę bei pirminį kepenų vėžį.

PSO duomenimis, 95 proc. žmonių, užsikrėtę hepatitu C, gali būti visiškai išgydyti per 2–3 mėnesius. Pusė užsikrėtusių hepatitu B asmenų nejaučia jokių ligos simptomų. Kai kurie asmenys gali visą gyvenimą likti šio viruso nešiotojai.

NVSC specialistai primena, kad VHB ir VHC plitimo būdai yra įvairūs: nėščia moteris gali užkrėsti vaisių nėštumo ar gimdymo metu. Užsikrėsti galima lytiniu keliu bei per kraują, kai vartojami intraveniniai narkotikai. Taip pat per medicinoje ir buityje naudojamus instrumentus, kuriais pažeidžiama oda, pavyzdžiui, grožio salonuose, kai nesilaikoma instrumentų dezinfekavimo ir sterilizavimo reikalavimų.

Pagrindinė ir efektyviausia profilaktikos priemonė nuo VHA ir VHB – skiepai. Skiepų nuo VHC, deja, nėra. Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė gydytoja prof. Ligita Jančorienė, skiepai padeda įgyti ilgalaikį imunitetą prieš hepatito A infekciją. Šia vakcina galima skiepyti vaikus nuo 12 mėn. amžiaus ir suaugusius asmenis. Vakcina nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl valstybės biudžeto lėšomis nekompensuojama. Nuo VHA suaugusius rekomenduojama skiepyti 2 vakcinos dozėmis, taip susidaręs imunitetas gali išlikti net iki 20 metų.

Siekdama išsiaiškinti, kokios priežastys sulaiko dalį Lietuvos gyventojų nuo skiepijimo, Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo gyventojų apklausą.

Dauguma respondentų nurodė tokias priežastis, kodėl atsisako skiepyti vaikus:

dėl galimo šalutinio skiepų poveikio (56 proc.);
trūksta patikimos informacijos apie vakcinas (48 proc.);
netiki vakcinų veiksmingumu (39 proc.).

Pagrindiniai motyvai, galintys paskatinti gyventojus priimti sprendimą skiepyti vaikus:

šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (59 proc.);
moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą aktyvesnis platinimas internete (59 proc.).

Pagal tyrimo rezultatus, trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų, 27 proc. – iš interneto portalų, 23 proc. – iš draugų, šeimos.

Apie 8 proc. mažamečius vaikus (iki 7 metų amžiaus) auginančių tėvų vaikų neskiepijo ir neketina to daryti arba priėmė skirtingus sprendimus dėl skirtingų vaikų.