Aptartos oro taršos Jurbarke problemos

Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva spalio 2 d. savivaldybėje surengtas darbinis pasitarimas dėl Jurbarko miestą pasiekiančių bei gyventojams nemalonius pojūčius sukeliančių kvapų.

Savivaldybės meras priminė 2014 metais sudarytą bendradarbiavimo sutartį „Dėl kvapų mažinimo iš UAB „Dainiai“ fermų“, domėjosi, ar sutarties sąlygos buvo vykdomos, ar įmonėje UAB „Dainiai“ pagal mokslininkų rekomendacijas buvo naudoti probiotikai. Įmonės direktorius Kasparas Jurevičius informavo, kad minėta sutartis pasibaigė 2016 metais, tačiau ir dabar kiaulininkystės komplekse į gyvulių pašarą įterpiami probiotikai, kurių pagalba mažinamas gyvulių išskiriamas azoto kiekis. Pasak K. Jurevičiaus, intensyvus kvapas jaučiamas tik prie pat lagūnų ir prie stoginių ventiliacijos kanalų, o už įmonės sanitarinės zonos jis silpnas arba visai nejuntamas. Jurbarką jis pasiekia tik tada, kada pučia šiaurinis vėjas. Įmonės vadovo teigimu, vandens ir grunto tyrimai atliekami periodiškai, o srutos išlaistomos atsakingai, laikantis visų reikalavimų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė informavo, kad pagal galiojančius teisės aktus visuomenės sveikatos centrams nuo 2010 metų yra pavesta atlikti kvapų kontrolę, tačiau tik iš stacionarių taršos šaltinių, kai tai yra susiję su ūkine komercine veikla. Stacionarus taršos šaltinis – tai taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje. J. Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad tręšiami laukai nelaikomi stacionariais šaltiniais ir kvapo, sklindančio nuo tręšiamų laukų, kontrolė neatliekama. Stacionarių šaltinių kvapo kontrolė UAB „Dainiai“ kiaulių komplekse buvo atlikta du kartus – 2011 ir 2013 metais, tačiau abiem atvejais kvapo koncentracijos ribinės vertės viršijimų nenustatyta.

Žemės ūkio bendrovės „AUGA Jurbarkai“ vadovas Julius Laurinavičius teigė, kad bendrovė savo laukus be kitų trąšų tręšia parsivežtu iš Lenkijos paukščių mėšlu. Atvykusi specializuota brigada juos tręšia apie 10 dienų 2 kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Bendrovės artimiausi laukai nuo Jurbarko miesto nutolę apie 8 kilometrus. Vadovas pritarė nuomonei, kad paukščių mėšlo kvapas – labai intensyvus, tačiau laukai juo tręšiami, nes nepakanka vien bendrovės turimų trąšų. Pasak jo, intensyvaus paukščių mėšlo kvapo problemą galėtų išspręsti biodujų jėgainės, kurias numatoma statyti Šakių ir Raseinių rajonuose.

Ūkininkas Vidutis Razma kalbėjo, kad jo ūkyje mėšlas tvarkomas laikantis reikalavimų, todėl nemalonus kvapas iš srutų rezervuaro nepasklinda. Laukai tręšiami pavasarį ir rudenį, o vasarą netręšiami.

Pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus mėšlą bei srutas laukuose draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Jurbarko aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Andrius Šašys ir Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Tamašauskis aiškino, kad laukų tręšimo procesas priklauso nuo hidrometeorologinių sąlygų – ši vasara buvo sausa, vyravo aukšta temperatūra, todėl laistomos srutos greitai susigerdavo į žemę. Pasak aplinkosaugininkų, ūkininkai turi srutų laistymo planus ir jų laikosi. Pažeidimų nenustatyta.

Jurbarkų seniūnijos seniūno Audronio Kačiušio, Dainių kaimo bendruomenės pirmininko Artūro Davidavičiaus ir Jurbarko miesto seniūno Romualdo Kuro nuomone, nemalonus kvapas priklauso nuo vėjo krypties.

Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius atkreipė dėmesį, kad ši tema gyventojams ypač jautri, todėl prašė oro ir aplinkos taršą Jurbarko rajone kontroliuojančias institucijas paskelbti informaciją bendruomenei apie tai, kaip atliekama gyvulių augintojų, žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų ir UAB „Dainiai“ veiklos kontrolė, o ūkinę komercinę veiklą Jurbarko rajone vykdančių subjektų – viešinti informaciją apie jų ūkiuose ir bendrovėse naudojamas priemones oro ir aplinkos taršai mažinti, informuoti bendruomenę apie planuojamus tręšimo laikotarpius, o sudarant tręšimo grafikus atsižvelgti į mieste planuojamus masinius renginius. Pasitarimo dalyviai sutiko su tokiais mero pastebėjimais ir tokiems siūlymams pritarė bendru sutarimu.