Kodėl verta vykti į „Lauro vainiką“ Skirsnemunėje

Lapkričio 16-ąją, sekmadienį, į Skirsnemunę teatro gerbėjus vėl sukvies respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Lauro vainikas“. Kasmet nuo 2018 metų (išskyrus 2020-uosius) rengiamą festivalį organizuoja vietos teatralai – Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ ir jo vadovė režisierė Birutė Šneiderienė.

Taigi, kas žiūrovų laukia Skirsnemunėje sekmadienį?

Festivalis prasidės 13 val. profesionalaus teatro „Labas“ spektakliu „KAS APSAKYS TAS DZŪKŲ LINKSMYBES“ (režisierės Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė).

Pašėlusio smagumo spektaklis tiems, kurie norės pasijuokti, gerai valandai užmiršti problemas, karjeros spąstus, pinigų stygių ir visokius kitokius blogus dalykus. Bet svarbiausia, po humoro skraiste galės pajusti giluminius tautosakos klodus. Dzūkės aktorės, tarmiškai pasakojančios dzūkiškas sakmes ir legendas, virstančios tai dviem kelis amžius žmonių pasaulį stebinčiomis Laumėmis, tai savo istorijų veikėjomis, palydint šiuos pasakojimus dainomis, bei gyvai Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenko atliekama muzika, įkvėps tiek energijos, kad jos užteks visiems metams į priekį.

14.30 val. pasirodys svečiai iš Panevėžio rajono – Paįstrio kultūros centro mėgėjų teatras su spektakliu „UŽ TAVE TO PADARYTI NEGALIU“ pagal Šarūno Kunicko pjesę (režisierė Daiva Kiršgalvienė).

Sėkmingas verslininkas vieną dieną susiduria su finansinėmis problemomis. Nematydamas kitos išeities nusprendžia parduoti tėvų sodybą. Sprendimas nėra lengvas. Kamuoja abejonės – klausyti proto ar širdies balso. Netikėtai paaiškėja aplinkybės, kurios viską apverčia aukštyn kojomis. Kas nugalės, protas ar širdis?..  Apsispręsti teks pačiam.

16.00 val. dar vieni svečiai – Vievio kultūros centro Vievio teatras, spektaklis „DEVYNBĖDŽIAI“ pagal Kazį Sają, režisieriai Vytautas Mikalauskas ir Justina Bendinskytė.

Spektaklio „Devynbėdžiai“ veiksmas vyksta baravykais kvepiančiame kaimelyje Devynbėdžiai, kuriame gyvena sumanūs, nagingi ir (atrodo) laimingiausi žmonės pasaulyje. Tačiau jų ramų gyvenimą sutrikdo nekviesti svečiai iš užjūrio, o galingas veislinis bulius Klemensas pradeda „diriguoti“ kaimo gyvenimui.

Festivalį 17.00 val. vainikuos šeimininkų Skirsnemunės teatro „Pakeleivis“ pasirodymas. Skirsnemuniškiai pristatys naujausią savo darbą – Ž. B. Moljero „SKAPENO KLASTOS“, režisierė Birutė Šneiderienė.

Šis spektaklis, beje, kol kas žiūrovams rodytas tik du kartus – per premjerą Skirsnemunės miestelio šventės metu rugpjūčio mėn. ir spalio mėnesį Šakiuose. Daugiau apie spektaklį skaitykite čia>> 

O tiems, kam įdomu, kaip Skirsnemunėje prasidėjo teatrų festivalis ir kodėl jis pavadintas „Lauro vainiku“, trumpas pačių teatro aktorių pasakojimas apie jį iš teatro dešimtmečiui skirtos knygos „Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“. 10 metų teatro kelyje“ (2023, Kaunas).

„Po ilgų ir varginančių repeticijų sukurtą spektaklį, žinoma, norisi parodyti žiūrovams. Tačiau taip pat įdomu yra pamatyti ir kitų teatrų pastatytus vaidinimus: pasidžiaugti, pasimokyti, pasisemti patirties, pagaliau – susitikti ir susipažinti su bendraminčiais, žmonėmis, taip pat apsėstais teatro idėjos. Būtent dėl to rengiamos teatro šventės ir festivaliai, kuriuose galima pasimatyti, pabendrauti, save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Galbūt kaip tik dėl šių priežasčių savo penkmetį Skirsnemunės teatras nusprendė pažymėti ne tik išskirtiniu spektakliu (toks, kaip pamenate, buvo „Dobilėlis penkialapis“), bet ir didele švente, taip sakant, „driokstelėti“. Sugalvota padaryti šventę ne tik aktoriams, bet ir žiūrovams – surengti teatrų festivalį, pasikviesti į svečius kitus draugiškus teatrus, pas kuriuos jau svečiuotasi ar su kuriais susitikta ne vieną kartą. Pavadinimas šventei, kuri, kaip jau tada tikėtasi, taps kasmetine, gimė pažvelgus į Skirsnemunės herbe pavaizduotą lauro medį. Kiek pasvarsčius ir pasiblaškius tarp „Lauro lapo“ ir „Lauro vainiko“, vis dėlto, apsistota ties pastaruoju pavadinimu – kiekvienam juk norisi, lyg antikiniam menininkui, būti apvainikuotam laurais.

„Lauro vainikas“ – tikras „Pakeleivio“ teatro „kūdikis“. Šią šventę teatro aktoriai kuria ir organizuoja nuo pradžios iki pabaigos: rašo scenarijus, kuria plakatus ir bukletus, puošia salę, nešioja kėdes, pristatinėja spektaklius, linksmina žiūrovus pertraukose, priiminėja svečius, tepa sumuštinius, pilsto kavą ir arbatą, ir, žinoma, joje vaidina...“