Panemunės pilyje – muzikinė kelionė į Liudviko Rėzos laikų Karaliaučių

Rugsėjo 19 d. Panemunės pilyje skambėsianti koncertinio turo „Liudviko Rėzos pėdomis“ programa nukels į Liudviko Rėzos laikų Karaliaučių ir jo kultūrinę aplinką: 15 val. Vilimas Norkūnas skaitys įvadinę paskaitą „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“, o 16 val. skambės koncertinė programa „Liudviko Rėzos pėdomis“, kurią atliks baritonas Giedrius Prunskus ir pianistas, projekto autorius ir tyrėjas Vilimas Norkūnas.

Europos paveldo dienų renginys skirtas šiemet minimoms 250-osioms L. Rėzos gimimo metinėms.

XIX amžiaus pradžios Karaliaučius buvo miestas, kuriame L. Rėza ne tik rinko ir publikavo lietuvių liaudies  dainas, bet ir kūrė savo poeziją bei buvo įsitraukęs į gyvą to meto kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Čia jis artimai bendravo su savo bičiuliu, kambarioku ir kompozitoriumi Wilhelmu Jensenu, kuris muzikavo ir kunigaikščio Antano Henriko Radvilos salone.

„Rėza ir jo bičiulis Jensenas mynė tais pačiais kilimais kunigaikščio Radvilos salone, kuriame muzikavo F. Chopinas, Niccolo Paganini, pianistė-žvaigždė Maria Agata Szymanowska ir kiti žymūs to meto Europos atlikėjai“, – pasakoja V. Norkūnas. Dar būdami studentai, 1799 metais Rėza ir Jensenas su jaunatvišku entuziazmu išleido 15 dainų rinkinį balsui ir fortepijonui. Šio rinkinio kūriniai šiemet pirmą kartą pristatomi Lietuvos klausytojams, o jų tekstus į lietuvių kalbą eiliuotai išvertė Antanas A. Jonynas.

Lietuvių daina keliavo po Europą dar XIX amžiuje

1825 metais Liudvikas Rėza išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį, kuriame jo paties surinktų dainų tekstus eiliuotai išvertė ir į vokiečių kalbą. Taip lietuvių dainos tapo prieinamos platesnei Europos auditorijai – jų tekstai buvo skaitomi, plito ir tapo medžiaga profesionalių kompozitorių kūrybai.

„Man pačiam šie atradimai iš esmės pakeitė iki šiol turėtą Lietuvos muzikos istorijos vaizdą. Paaiškėjo, kad lietuvių dainų kelias į profesionaliąją muziką buvo gerokai įdomesnis ir vaisingesnis, nei iki šiol manėme. Esame įpratę lietuvių liaudies dainos ir profesionaliosios kompozicijos ryšį pirmiausia sieti su Čiurlionio ar Gruodžio epocha. Tačiau L. Rėzos publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstai Europos kompozitorių kūryboje suskambėjo gerokai anksčiau“, – sako V. Norkūnas.

Nuo Winterbergerio iki Chopino ir Griego

Viena ryškiausių šios istorijos gijų yra Franzo Liszto mokinio Alexandro Winterbergerio „Dainos: Litauische Volkslieder“ dviem moterų balsams ir fortepijonui. Dalies jų tekstų šaltiniai siekia L. Rėzos 1825 metų dainyną. L. Rėzos eiliuoti lietuvių liaudies dainų vertimai į vokiečių kalbą buvo tokie tikslūs savo rimu ir ritmu, kad šiandien A. Winterbergerio muziką, publikuotą vokiškai, galima atlikti ir lietuviškai.

Koncertuose neįprastai suskambės tokios lietuviams pažįstamos dainos kaip „Augo darže kleveliai“, „Nepūsk, nepūsk, vėjeli“ ir „Miego noriu, saldaus miego“. Jų tekstai čia susitinka su subtilia, šubertišką Lied tradiciją tęsiančia XIX amžiaus profesionaliąja muzika.

„Kol šios muzikos, grįstos lietuvių liaudies dainų tekstais, nepamačiau atrastose natose ir neišgirdau jos grožio grodamas pats, sunkiai galėjau tuo patikėti“, – sako V. Norkūnas.

Koncertų programą vainikuos F. Chopino bei E. Griego kūriniai, kuriuose V. Norkūnas atsekė ryšius su L. Rėzos publikuotomis lietuvių liaudies dainomis. F. Chopino „Lietuviškos dainos“ tekstas kilęs iš Rėzos publikuotos dainos „Motė ir dukrytė“, o E. Griego „Našlaitė“ yra paremta dainos „Sirata“ tekstu, kurį taip pat pirmiausia publikavo L. Rėza.

Rugsėjo 19 d., šeštadienį, Panemunės pilyje :

15 val. – Vilimo Norkūno įvadinė paskaita „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“,

16 val. – koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“.

Renginys nemokamas.

Koncertinio turo organizatorius – VšĮ „Commovendo“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.