Įspūdingas dangus be streso keturkojams tampa nauja švenčių realybe

Įsikūręs pačioje Kanados nacionalinio parko širdyje ir Uolinių kalnų apsuptas Banfo miestelis Albertos provincijoje sprendimą Kanados dieną paminėti su mažo triukšmo pirotechnika priėmė sąmoningai. Kaip paaiškino vicemerė Corrie DiManno, vietos valdžia tiesiog norėjo apsaugoti parke ir jo apylinkėse gyvenančius laukinius gyvūnus nuo streso, kurį sukelia galingi sprogimai. Ir Banfas šiame kelyje anaiptol ne pirmas. Italijos Kolekijo miestelis, esantis netoli Parmos, dar 2015-aisiais išgarsėjo visame pasaulyje, kai švenčių metu leido naudoti tik tylesnius fejerverkus – tokius, kurie džiugina dangų ryškiomis spalvomis, bet nuaidi be kurtinančio trenksmo. Nors kartais tokie pavyzdžiai nuskamba kaip kuriozas, iš tiesų jie atspindi bręstantį pasaulio požiūrį. Mes pamažu mokomės švęsti taip, kad danguje liktų įspūdingas reginys, o aplink esanti gyvybė patirtų kuo mažiau nerimo. Fejerverkai niekur nedingsta, keičiasi tik mūsų atsakomybė juos organizuojant.

Norint suprasti, kodėl nuaidėjęs šūvis taip stipriai gąsdina keturkojus, pakanka atsigręžti į biologiją. Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė ne kartą priminė, jog gyvūnų klausa nepalyginamai aštresnė už mūsų: žmogus fiksuoja garsus maždaug nuo 64 iki 23 000 hercų, šuo – nuo 67 iki 45 000, o katė – net nuo 10 iki 80 000 hercų diapazone. Vadinasi, mums tiesiog garsiai nuskambėjęs sprogimas šuns ar katės ausį pasiekia gerokai stipriau ir visu spektru įvairiausių dažnių. Šį jautrumą jau patvirtino ir mokslas. Berno universiteto mokslininkai, ištyrę 1225 šunis, nustatė, kad net 52 procentai jų vienaip ar kitaip bijo fejerverkų, o ši baimė dažniausiai susiformuoja dar pirmaisiais gyvenimo metais. Panašias tendencijas atskleidė ir Suomijoje atliktas masinis tyrimas, apėmęs per 13 700 šunų – čia baimę šventiniams sprogimams demonstravo apie 26 procentai keturkojų. Apimtas panikos gyvūnas dreba, blaškosi, dūsta, ieško slėptuvės arba tiesiog bando pabėgti. Būtent paniškas bėgimas sukelia skaudžiausias pasekmes. Jungtinių Valstijų gyvūnų gerovės organizacijos ASPCA duomenimis, maždaug kas penktas pasiklydęs augintinis dingsta būtent dėl staigaus išgąsčio, kurį išprovokuoja fejerverkai ar kiti panašūs garsai.

Laukinėje gamtoje triukšmo pasekmės atrodo dar dramatiškiau. Dar 2011 metais Nyderlandų mokslininkai, pasitelkę orų radarus, užfiksavo stulbinantį vaizdą: praėjus vos kelioms minutėms po vidurnakčio per Naujuosius metus, į dangų vienu metu šauna tūkstančiai paukščių. Šis masinis, panikos kupinas skrydis tęsiasi mažiausiai tris ketvirčius valandos, o sparnuočiai pakyla net į puskilometrio aukštį. Skaičiuojama, kad vien Nyderlanduose tą naktį ramybę praranda ir į orą kyla šimtai tūkstančių paukščių. Dar detalesnį vaizdą atskleidė 2022 metais publikuotas tyrimas, kurio metu mokslininkai net aštuonerius metus GPS siųstuvais sekė 347 laukines žąsis. Paaiškėjo, kad Naujųjų naktį sparnuočiai nuolat blaškosi, kartais be jokio sustojimo įveikia net iki 500 kilometrų atstumą ir skrenda nuo 40 iki 150 metrų aukščiau nei įprastai. Žąsys tąnakt ilsisi maždaug dviem valandomis trumpiau ir neretai apskritai nebegrįžta į savo senąsias nakvynės vietas. Negana to, dar keliolika dienų po šventės šie paukščiai maitinasi maždaug dešimtadaliu ilgiau, taip bandydami kompensuoti naktį iššvaistytą milžinišką energijos kiekį. Šias išvadas papildė 2023 metų duomenys, parodę, jog vien aplink du Nyderlandų radarus vos prasidėjus fejerverkams į orą pakyla beveik 400 000 paukščių, o didesnieji, pavyzdžiui, žąsys ar kirai, kelių šimtų metrų aukštyje išsilaiko kone valandą. Tokie skaičiai paaiškina, kodėl vis daugiau renginių organizatorių itin atidžiai iš anksto planuoja šventinių šou laiką ir vietą.

Būtent čia slypi esminė detalė, kurią dažnai pamirštame. Didžiausią nerimą gyvūnams sukelia ne vienas tvarkingai ir profesionaliai suplanuotas šou, o chaotiškas, ištisas savaites besitęsiantis pavienis pyškinimas, kai entuziastai kiemuose sprogdina baterijas atsitiktiniais vakarais dar prieš Kalėdas. Profesionalus pasirodymas sukuria visiškai kitokią situaciją. Jis vyksta iš anksto paskelbtu laiku ir numatytoje vietoje, trunka vos kelias minutes ir visada paleidžiamas saugiu atstumu nuo jautrių objektų. Lietuvoje šią sritį iš dalies apibrėžia Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, griežtai draudžiantis naudoti fejerverkus šalia mokyklų, gydymo bei reabilitacijos įstaigų ir religinių pastatų. Augintinio šeimininkui pasiruošti vienam trumpam, žinomam šviesų šou yra nepalyginamai lengviau, nei mėginti apsaugoti šunį nuo netikėtų sprogimų, galinčių pasigirsti bet kurią gruodžio naktį.

Lietuvos miestai į šiuos iššūkius reaguoja skirtingai, ir kiekvienas savivaldybės sprendimas turi savų argumentų. Štai Vilnius jau šeštus metus iš eilės Naujuosius metus pasitinka be tradicinių fejerverkų – sostinė džiugina žmones ant Katedros varpinės bokšto rodomomis vaizdo projekcijomis ir šviesų šou. Kaip teigia sostinės vicemerė Simona Bieliūnė, šis pokytis tiesiogiai susijęs su rūpesčiu gyventojų sveikata, aplinkosauga, gyvūnų gerove ir tūkstantinės minios saugumu. Panevėžys taip pat atsisakė naujamečių fejerverkų, o miesto komunikacijos skyriaus vadovė Rūta Karčiauskienė tokį žingsnį grindžia tomis pačiomis priežastimis – bendru saugumu bei meile gyvūnams. Panašiu keliu pasuko ir Šiauliai. Visgi Kaunas ir Klaipėda ilgamečių tradicijų neatsisako. Uostamiestis kasmet nuo Klaipėdos piliavietės surengia mažiausiai penkių minučių trukmės aukštuminį šou, kuris puikiai matomas net ir iš atokesnių rajonų. Nors kai kurie didieji miestai dangaus ugnis pakeitė moderniu šviesos menu, Kaunas ir Klaipėda juos išlaikė kaip patį ryškiausią vidurnakčio akcentą. Svarbiausia, kad visais atvejais šventinė nuotaika niekur nedingsta, tiesiog renginiai planuojami vis sąmoningiau.

Šioje evoliucijoje profesionali pirotechnika atveria visiškai naujas galimybes. Tylesni fejerverkai nėra visiškai begarsiai, tačiau jie išsaugo įspūdingą spalvų žaismą danguje ir drastiškai sumažina tą krūtine juntamą trenksmą. Todėl jie idealiai tinka erdvėse, kur netoliese gyvena jautresni žmonės ar gausu gyvūnų. Tokias alternatyvas, kartu su dronų ar lazerių šou, drąsiai rekomenduoja ir gyvūnų gerovės organizacijos, mat jos sukuria šventinį reginį be galingos smūginės bangos. Tarp ramesnių efektų sparčiai populiarėja kometos uodegos, kurios į dangų kyla tyliai pabarstydamos kibirkštis, arba žemi, čiurlenantį vandens paviršių primenantys ugnies fontanai. Tos pačios organizacijos primygtinai pataria verčiau rinktis organizuotą viešą pasirodymą miesto aikštėje, o ne saviveiklą daugiabučio kieme – vienas profesionalus šou aplinkai sukelia kur kas mažiau streso nei dešimtys atsitiktinių sprogimų. Patyręs pirotechnikas sugeba sukurti vizualiai kerintį pasirodymą, parinkdamas efektus ir vietą taip, kad triukšmo lygis liktų minimalus. Lietuviai šioje srityje tikrai turi kuo didžiuotis: „Saliutas.lt“ komanda 2024 metais iškovojo pirmąją vietą prestižiniame tarptautiniame Hanoverio fejerverkų festivalyje. Tokio lygio meistrai be vargo pritaiko šou prie pačios įvairiausios aplinkos, meistriškai įpindami tylesnius variantus, šaltąsias kibirkštis ar lazerių elementus net ir uždaresnėse erdvėse. Juk tikrasis reginio mastas priklauso ne nuo garso decibelų, o nuo kūrėjo išmonės ir apgalvotos kompozicijos.

Patiems keturkojų šeimininkams taip pat nestinga paprastų, bet itin veiksmingų būdų, kaip šventinį vakarą paversti ramesniu. Veterinarai ir gyvūnų gerovės specialistai vieningai pataria fejerverkų metu laikyti augintinį viduje, sukurti jam jaukią erdvę gerai pažįstamoje vietoje, aklinai užtraukti užuolaidas ir įjungti televizorių ar radiją – fono garsas prislopina iš lauko sklindančius sprogimus. Būtina iš anksto patikrinti, ar gyvūno mikroschemoje nurodyti aktualūs kontaktai ir ar tvirtai laikosi pakabukas su šeimininkų duomenimis, nes dauguma keturkojų pasiklysta būtent tada, kai apimti panikos ištrūksta į gatvę. Jei šuo paniškai bijo garsų, jam labai padeda nuoseklus ir kantrus pratinimas. Tą patvirtino ir minėtas Berno universiteto tyrimas: specialias treniruotes gavę šunys baimes įveikdavo kur kas lengviau nei tie, su kuriais nebuvo dirbama. O dėl medikamentinių raminamųjų priemonių visada verta iš anksto pasikonsultuoti su savo veterinaru. Be to, geras tonas reikalauja iš anksto perspėti kaimynus apie planuojamus fejerverkus, ypač tuos, kurie laiko augintinius.

Visi šie žingsniai iš pirmo žvilgsnio atrodo nedideli, tačiau jie įrodo viena – šventinio dangaus grožio tikrai nebūtina aukoti dėl gyvūnų ramybės. Kol nakties danguje skleidžiasi ryškiausios spalvos, gerai paruoštas ir saugiame kambaryje su raminančiai grojančiu radiju paliktas šuo gali tą vakarą tiesiog ramiai pramiegoti.