Vasario 24-oji senajame Jurbarke: denatūrato epidemija, draugijų veikla, kiaulių maras ir keltas

1925 m. Denatūrato epidemija. Žinutėje iš Pašvenčio sakoma, kad čia iš Klaipėdos krašto plūstąs denatūruotas spiritas ir anodija (eterio ir spirito mišinys – red. past.) („Lietuva“, 1925-02-24, Nr. 44).

1928 m. Atsisveikinimas. Atsisveikinta su uoliu ateitininku Jonu Čelkiu-Morkūnu, išvažiuojančiu į JAV. Arbatėlėje dalyvavo gimnazijos direktorius, mokytojai J. Baltūsis, Borutaitė, Mataitytė, Simonavičius. Jam buvo įteiktas „Lietuvos albumas“. J. Čelkys 1927 m. I pusmetį buvo kuopos pirmininkas („Ateitis“, 1928, Nr. 2–3).

1929 m. Darbo federacija. Jurbarko darbo federacijos skyrius šią dieną šaukia susirinkimą („Darbininkas“, 1929-02-24, Nr. 8). Apie šį susirinkimą rašoma kitame laikraščio numeryje: draugas Bajerčius (tikriausiai Konstantinas) skaitęs įdomią paskaitą, kuria darbininkai buvę patenkinti („Darbininkas“, 1929-03-03, Nr. 9).

1929 m. Tautiškas jaunimas. Korespondencijoje iš Jurbarko sakoma, kad skirsnemuniškiai Tamošaitis, Sabataitis ir kt. mieste subūrę tautiškąjį jaunimą. Iš pradžių ėmęsi aktyviai posėdžiauti, bet vienam posėdyje po karštų debatų nutilę ir išsiskirstę, kad daugiau nesusirinktų („Darbininkas“, 1929-02-24, Nr. 8).

1930 m. Kiaulių maras. Laikraštyje pranešama, kad viename Jurbarko valsčiaus kieme ir keturiuose Kidulių kiemuose pasirodęs kiaulių maras („Lietuvos aidas“, 1930-02-24, Nr. 45).

1933 m. Šeimyninis konfliktas. Jurbarko gyventoja Mar. Pabalienė kirvio pentimi sunkiai sužalojo savo vyrą V. Pabalį, kuris kitą dieną mirė. Pabalienė suimta („Rytas“, 1933-02-28, Nr. 48).

1935 m. Bandzinų jaunalietuviai. Žinutė, kad į naująją jaunalietuvių Bandzinų skyriaus valdybą įėjusi mokytoja Saročkaitė. Rengiami ideologijos kursai („Jaunoji karta“, 1935-02-24, Nr. 8).

1935 m. Pašvenčio jaunalietuviai. Pašvenčio jaunalietuvių susirinkime skyriaus pirmininkas mokytojas A. Armonas skaitė paskaitą. Paminėta Estijos nepriklausomybės sukaktis („Jaunoji karta“, 1935-03-10, Nr. 10).

1935 m. Smulkaus kredito draugija. Įvyko metinis Jurbarko ūkininkų smulkaus kredito draugijos susirinkimas. Išrinkta valdyba: gimnazijos mokytojas M. Freimanas, Antanas Bastys ir Petras Dumčius. Tarybą sudaro: advokatas J. Naujokas, pradinių mokyklų inspektorius A. Giedraitis ir kun. V. Grušas. Revizijos komisija: mokytojas S. Balčytis, Rapolas Pikčiūnas ir Kazys Byla. 1934 m. gauta 1669,84 Lt pelno („Mūsų laikraštis“, 1935-03-16, Nr. 11).

1936 m. Skautai. Įvyko Jurbarko skautų tunto sueiga, skirta Estijos 18 metų nepriklausomybės sukakčiai paminėti. Kalbėjo tunto adjutantas mokytojas J. Baltūsis ir tuntininkas paskautininkis E. Korzonas. Skautų Užgavėnių vakare dalyvavo ir kitų gimnazijos moksleivių („Skautų aidas“, 1936, Nr. 4).

1937 m. Gimnazijos naujienos. Jurbarko gimnazijos istorikai kukliai, bet įdomiai paminėjo Estijos nepriklausomybės dieną. Į istorikų valdybą išrinkti: A. Podleskis (Padleskis) (V kl.), Br. Zemkauskas (VII kl.), G. Endriukaitytė („Ateitis“, 1937-, Nr. 3). Šioje korespondencijoje taip pat rašoma, kad „ping-pongo“ (stalo teniso) turnyre geriausiai pasirodžiusi Va klasė.

1937 m. Keltas. Šios dienos žurnale rašoma, kad Kauno vandens šaulių būrys, perėmęs valdyti Jurbarko keltą, už perkėlimą sumažino kainas. Numatoma įsigyti dar keletą laivų. Gauto pelno dalį būrys paskyrė Ginklų fondui, aviacijos būriui, Vilniaus geležiniam fondui ir šaulių namams statyti („Trimitas“, 1937-02-24, Nr. 8).

1938 m. Netvarka turgavietėje. Žinutės autorius piktinasi, kad iš miesto iškelta gyvulių turgavietė apsemiama patvinusio Nemuno paskui pavirsta dvokiančiu sąšlavynu („Lietuvos žinios“, 1938-02-24, Nr. 44).

1938 m. Vokiškumas. Laikraštyje spausdinama žinutė, kurios autorius piktinasi, kad kurie ne kurie Žvyrių, Molynės ir kitų Skirsnemunės aplinkinių kaimų gyventojai, demonstruodami vokiškumą, prie vežimų rišamose lentelėse savo pavardes rašo be galūnių: Alfred Burštein, Johan Gerulat („Ūkininko patarėjas“, 1938-02-24, Nr. 8).