Tarpukario Jurbarko gyvenimo trupinėliai. Balandžio 18 d.

1922 m. „Kvalifikuoti provokatoriai“. Velykų 3-iąją dieną Jurbarke įvykęs darbininkų susirinkimas, kuriame buvo įkurtas Darbo federacijos Jurbarko skyrius. Susirinkimą mėginę ardyti profesinės sąjungos lyderiai (vienoje korespondencijoje paminėta pil. Borbos pavardė; kitoje minimi „bolševikinio nusistatymo žmonės, kaip V. Petravičius, Petrukaitis ir kiti“). Į Jurbarko krikščionių darbininkų sąjungos skyrių susirašę 100 (kitoje korespondencijoje – 150) narių. Išrinkta valdyba („Darbininkas“, 1922-05-07, Nr. 17; „Darbininkas“, 1922-05-14, Nr. 18).

1929 m. Korėsi. Vienas iš Jurbarke bankrutavusių per vienus metus parduotuvių savininkų M. Perelmenas korėsi, bet pavyko atgaivinti („Mūsų rytojus“, 1929-05-03, Nr. 18).

1935 m. Žinutės iš Jurbarko. Turguose pabrango gyvuliai: už gerą arklį moka 300–400 Lt. Juos perka į Rusiją. Žinutėje „Per brangi elektra“ rašoma, kad Jurbarke vartotojai moka po 1,15 Lt už kilovatvalandę. Miestui priklausą tik tinklai, o elektra perkama iš brolių Feinbergų, kuriems mokama po 61 ct už kilovatvalandę. Pasirodo, Jurbarko taikos teisėjas nepajėgdavęs apsidirbti su bylų krūvomis, todėl jam paskirtas talkininkas („Lietuvos aidas“, 1935-04-08, Nr. 90).

1937 m. Žiemos žemės ūkio mokykla. Dviejuose laikraščiuose aprašytas tą dieną įvykęs agronomo A. Skačkausko iniciatyva Jurbarko žiemos žemės ūkio mokyklos 6 laidų mokinių suvažiavimas. Iš viso baigė 114 žmonių (šiemet – 12). Iškilmingas posėdis prasidėjo gimnazijos salėje 14 val. Žemės ūkio rūmų atstovas agronomas Andrašiūnas įteikė šeštos laidos absolventams pažymėjimus, o trims mokiniams, baigusiems mokslą „labai gerai“, dar ir dovanų. Taip pat dalyvius sveikino Seimo atstovas kanauninkas J. Bikinas, tautininkų skyriaus atstovas direktorius B. Liesis. Kalbėjo keli mokiniai. Būta ir liūdnos gaidos: kitais metais mokyklą numatoma iškelti į Betygalą („Lietuvos žinios“, 1937-04-27, Nr. 93; „Ūkininko patarėjas“, 1937-04-29, Nr. 17).