Spalio 7-oji senajame Jurbarke: savivaldybės planai, inspektoriaus vizitas, kailinių žvėrelių fermos ir tvarkomas keltas

1929 m. Savivaldybės ketinimai. Žurnale išdėstyti miestų savivaldybių atsakymai į Vidaus reikalų ministerijos klausimus, kaip jos ketina dirbti ateityje. Jurbarko miesto savivaldybė nurodo tokius savo ketinimus. Numatanti įrengti savo skerdyklą, išgrįsti dalį prekyvietės, išmūryti Imsrės atkrantes prie Sodų gatvės (dabar Vydūno gatvė), perimti gaisrinę ir išgrįsti keletą gatvių. Kad sukauptų lėšų, norinti padidinti rinkliavas turgavietėje: už vežimą mokėti 50 ct, už parduodamą karvę – 1 Lt, už arklį – 2 Lt. Miestas pageidauja perduoti jam teisę nemokamai įrengti ir eksploatuoti keltą per Nemuną. Valdyba pageidautų prireikus gauti ilgametę paskolą, kurią garantuotų savo 63 ha žeme, verta apie 50 000 Lt („Savivaldybė“, 1929, Nr. 10). Prie straipsnio „Lietuvos miestų savivaldybių ūkis ir finansai“ kaip priedas eina „Miestų savivaldybėms susitvarkyti reikalingų lėšų lentelė“, kurioje įrašyta: „12. Jurbarko miestas (...) – 40 000 Lt“.

1930 m. Inspektoriaus vizitas. Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje lankėsi Švietimo ministerijos Vidurinių mokyklų departamento inspektorius K. Masiliūnas, turėjęs tikslą ištirti apie gimnaziją sklandančius negražius gandus (LCVA).

1932 m. Audinės. Mokytojas St. Orentas iš prof. T. Ivanausko fermos nupirko 4 audines ir Girdžiuose įkūrė savo fermą. Raseinių apskrityje yra dvi kailinių žvėrelių – audinių fermos („Lietuvos aidas“, 1933-05-05, Nr. 100).

1933 m. Statybos darbai. Straipsnelyje „Dideli ligoninės statybos darbai“ sakoma, kad šiais metais Jurbarko plaučių ligoninei statoma virtuvės su skalbykla („savivaldybė“, 1933, Nr. 10).

1938 m. Tvarkomas keltas. Žinutė apie tvarkomą Jurbarko keltą per Nemuną: grindžiamas privažiavimas iš Kidulių pusės („Lietuvos aidas“, 1938-10-07, Nr. 454).