Spalio 16-oji senajame Jurbarke: aukos Lietuvai ginti, gaisras, privilegijuota lūšna ir literatų veikla

1920 m. Aukos Lietuvos gynimo reikalu. Klastingai sulaužius spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytą sutartį, maištininku apsimetęs generolas Liucjanas Želigovskis, iš tikrųjų vykdydamas Juzefo Pilsudskio nurodymą, staigiu maršu užėmė Vilnių. Šis agresijos aktas Lietuvoje sukėlė didžiausią visuomenės protestų bangą. Ryžtingai protestavo taip pat jurbarkiškiai. Spalio 12–18 dienomis Jurbarko progimnazija buvo nutraukusi mokslą: mokiniai Lietuvos gynimo komiteto prašymu atleidžiami eiti į apylinkę rinkti aukų Lietuvos gynimo reikalu (LCVA).

1928 m. Gaisras. Šios dienos 11 val. Skirsnemuniškių I kaimo gyventojo Lazdausko sodyboje kilo gaisras: sudegė klojimas su nekultais javais. Kitos trobos išgelbėtos. Nuostolio esą 12 000–15 000 Lt. Gaisro priežastys tiriamos („Lietuvos aidas“, 1928-11-07, Nr. 228).

1933 m. Privilegijuota lūšna. Anksčiau spaudoje minėta lūšna Klišių gatvėje, kurios atkakliai nenorima nugriauti pagal priimtą nutarimą, pasirodo, priklausanti miesto tarybos nariui turtingam pirkliui Levitanui („Lietuvos žinios“, 1933-10-16, Nr. 235). 1933 m. kovo 29 d. „Lietuvos žiniose“ (Nr. 72) keltas klausimas, kodėl nenugriaunama Klišių gatvės šiauriniame gale riogsanti lūšna, kurios savininkas, turintis kitą namą centre, nepaiso nutarimo tokias lūšnas nugriauti.

1938 m. Literatų susirinkimas. Jurbarko gimnazijos literatai surengė antrąjį šiais mokslo metais susirinkimą. A. Stankaitytė (III kl.) skaitė novelę, paskui ji ir Norkaitytė paskaitė po keletą eilėraščių. Dabartinę būrelio valdybą sudaro E. Norkutė (VII), Z. Vėgertas (VII) ir D. Giedraitytė (VI) („Ateitis“, 1938–1939 m. m., Nr. 3).

1939 m. Girininkas. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 185 §4 Jurbarko miškų urėdijos IV eilės girininkas Vincas Tamulis jo prašymu atleistas iš tarnybos („Mūsų girios, 1939, Nr. 8–9).