Senasis Jurbarko kraštas rugpjūčio 28-ąją: pavasarininkų šventė, parapijos tarybos rinkimai, piktadarių darbai ir savižudybė

1930 m. Svečio išvykimas. Iš Lietuvos išvažiavo Kopenhagos lyginamosios kalbotyros prof. H. Pedersenas, rugpjūčio mėnesį tris savaites viešėjęs pajurbarky („Lietuvos aidas“, 1930-09-04, Nr. 201).

1932 m. Pavasarininkų šventė. Tą dieną, per šv. Baltramiejaus atlaidus, Skirsnemunėje įvyko pavasarininkų šventė. Ankstesniame pranešime ji vadinama Skirsnemunės apylinkės katalikų jaunimo kongresėliu („Rytas“, 1932-08-23, Nr. 173). Šventė prasidėjo tuo, kad 10 val. Skirsnemunės ir aplinkinių kuopų nariai susirikiavę nuėjo į bažnyčią. Po pamaldų vėl rikiuotėje nusileido žemyn į panemunę ir nuėjo kelis kilometrus su gyvaisiais paveikslais „Tikėjimas, Viltis ir Meilė“, „Lietuvos artojas“, „Vaidilutės su negęstančia ugnimi“. Senojo šventoriaus vietoje prasidėjo iškilmingas susirinkimas. Sudaromas darbo prezidiumas – Selenytė, Briedis ir Greičius. Į garbės prezidiumą pakviečiami kun. klebonas Augustaitis, kun. klebonas Simanavičius (Semenavičius?), kun. Petraitis ir K. Baltrūnas („Darbininkas“, 1932-09-03, Nr. 36).

1932 m. Parapijos tarybos rinkimai. Įvyko Žvyrių evangelikų liuteronų parapijos tarybos rinkimai. Neapsieita be lietuvių ir vokiečių susidūrimo. Vienas vokietis išplėšė iš posėdžio sekretoriaus rankų protokolą, bet paskui atsitokėjo ir jį grąžino („Srovė“, 1932-10-01, Nr. 13–14).

1934 m. Piktadarių darbai. Laikraščio žinutėje apgailestaujama, kad pavasarį pasodinti pagal vieškelį į Raudonę berželiai dabar visi nulaužyti („Lietuvos aidas“, 1934-08-28, Nr. 135).

1935 m. Savižudybė. Nusižudė jurbarkiškis miško pramonininkas Aleksandravičius, Vokietijos bankuose turėjęs arti milijono. Vokiečių naciams suvaržius valiutos išvežimą, pašlijo jo reikalai. Dėl jų ir nusižudė („Lietuvos aidas“, 1935-09-04, Nr. 202).