Senasis Jurbarkas vasario 23-ąją: nužudymas, bauda kunigui, vokiečių protestas ir moterų pramogos

1929 m. Nužudymas. Laikraščio informacijoje rašoma, kad prieš kurį laiką Miliušių miške rastas nušautas 20 m. Valinavičiaus sūnus. Jį nušovęs kaimyno sūnus iš perkamo medžioklinio šautuvo. Policija žudiką suėmė. „Beperkant nušovė“, – rašė laikraštis („Šaltinis“, 1929-02-23, Nr. 8).

1933 m. Bauda. Vyriausiasis Tribunolas patvirtino vidaus reikalų ministro Stepono Rusteikos skirtą kun. Pranui Bikinui bausmę už nelegalią ekskursiją garlaiviu („Policija“, 1933-06-16, Nr. 12). Priminsime, kad vieną 1932 m. vasaros šventadienį Jurbarko krikščionių veikėjai surengė susirinkimą, kurį policija nutraukė. Tada dalyviai pasisamdė garlaivį ir išplaukę jame mitingavo. Už tai Raseinių komendantas to susitikimo dalyvį kun. Bikiną nubaudė 1000 Lt bauda, arba 1 mėn. kalėjimo. Vėliau vidaus reikalų ministras šią baudą sumažinęs iki 100 Lt. Taip pat baudos pagrindais perkvalifikavo garlaivyje surengtą nelegalų pavasarininkų susirinkimą į pramogos surengimą be policijos žinios. Pr. Bikinas padavė skundą Vyr. tribunolui, kuris, kaip matome, ją paliko nepakeistą.

1933 m. Delegacija. Vokiečių delegacija, susidedanti iš kun. Kuperio, advokato Luko ir „D. N.“ (bene „Deutsche Nachrichten“) redaktoriaus Kosmano, lankėsi Vidaus reikalų ministerijoje ir pareiškė nepasitenkinimą dėl Jurbarko vokiečių pradinės mokyklos uždarymo („Rytas“, 1933-02-24, Nr. 45). Mokykla buvo uždaryta, kai padarius reviziją išaiškėjo, jog Jurbarko vokiečių pradinėje mokykloje iš 50 mokinių tik 18 yra tikri vokiečiai.

1935 m. Baliai. Jurbarko moterų ratelis, laikraščio pranešimu, surengęs „juodąjį“ balių, o neseniai prieš tai pasisekusį kaukių balių. Abu baliai davę pajamų („Rytas“, 1935-03-01, Nr. 50). Tačiau ši informacija netrukus buvo patikslinta: to baliaus rengėjas buvo ne moterų ratelis, bet kelios ponios su gimnazijos inspektoriumi („Rytas“, 1935-03-31, Nr. 59).

1936 m. Religinis būrelis. Gimnazijos religinis būrelis surengė Pijaus XI popiežiavimo metų sukaktuvių minėjimą. Vikt. Šimaitis (VI kl.) supažindino susirinkusius su popiežiaus gyvenimu, V. Šuika (VI kl.) ir P. Lukoševičius (VII kl.) diskutavo dėl popiežiaus neklaidingumo. Br. Jokūbauskaitė, O. Vencevičiūtė, M. Juškaitė ir V. Jokūbaitytė pagiedojo „Prie kryžiaus skubėki“, o bažnytinis choras – popiežiaus himną ir kitus dalykus („Ateitis“, 1936, Nr. 3).