Senasis Jurbarkas sausio 26-ąją: pasikeitimai gimnazijoje, susisiekimas, organizacijų veikla ir ligoninės trūkumas

1929 m. Ateitininkai. Ateitininkų literatūros sekcija surengė meno literatūros vakarą („Ateitis“, 1929, Nr. 2–3).

1931 m. Vietoj „Saulės“ – valdžios gimnazija. Švietimo ministerijos III departamentas vasario 3 d. raštu Nr. 2397, pasirašytu departamento direktoriaus A. Daniliausko, pranešė „Saulės“ draugijos valdybai: vasario 3 d. įsakymu B/Nr. 6 švietimo ministras laiko Jurbarko „Saulės“ gimnaziją nuo sausio 26 d. uždaryta. Nuo šios dienos atleidžiami iš tarnybos jos direktorius Samulionis Pranas, mokytojai: 1) Giedraitis Juozas, 2) kun. Korsakas Julijonas, 3) Baltūsis Juozas, 4) Borutaitė Magdelena, 5) Greičius Jonas, 6) Kasiulaitis Juozas, 7) Mataitytė Ona, 8) Šmulkštys Jurgis, 9) Zažeckaitė Sofija, 10) Šarkauskas Antanas, 11) Kančiauskas Jonas, 12) Pauperas Jonas, 13) Plokštys Telesforas, 14) kariško parengimo mokytojas Ausiukaitis Vincas ir 15) gydytojas Matas Barcevičius.
Valdžios lėšomis tos gimnazijos įgytas turtas pavedamas steigiamai Jurbarko valdžios gimnazijai. Jį patikrinti ir perimti pavedama švietimo ministro įgaliotam Jurbarko valdžios gimnazijos direktoriui Kvikliui Mečislovui (LCVA). Taigi šiuo aktu buvo iš karto nuspręsta – likviduoti režimui priešišką židinį ir jo vietoje įkurti betarpiškai valdžios kontroliuojamą gimnaziją (tiesa, jurbarkiečiai apie tai sužinojo tik po vasario 3 d. – red. past.).

1932 m. Žiemos navigacija. Spaudoje rašoma, kad Nemuno Jurbarko–Smalininkų ruože esąs didžiausias ledų susigrūdimas („Lietuvos aidas“, 1932-01-26, Nr. 20).

1932 m. Reikalinga ligoninė. Spaudoje keliamas klausimas, kad nenormalu 5 000 gyventojų mieste neturėti ligoninės: ligoniai vežami 50 km, o 95% moterų gimdo be akušerių pagalbos („Lietuvos žinios“, 1932-01-26, Nr. 20).

1935 m. Sukaktis. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad jurbarkiečiai paminėjo Klaipėdos krašto atvadavimo sutartį (diena nenurodyta. Gal sausio 15 ar kitą dieną?). Prie Vytauto Didžiojo paminklo susirinkusiai visuomenei kalbėjo mokyt. M. Babilius. Gimnazijos salėje advokatas J. Naujokas skaitė paskaitą. Susirinkimas pasiuntė sveikinimą Respublikos Prezidentui, Klaipėdos krašto gubernatoriui, buvusiam užsienio reikalų ministrui E. Galvanauskui.

1935 m. A. Baranausko minėjimas. Jurbarko gimnazijos literatai surengė A. Baranausko minėjimą. Susirinkimą įžanginiu žodžiu pradėjo mokytojas M. Freimanas. Po jo V. Šimaitis skaitė referatą apie poeto gyvenimą, o V. Kurkaitis – apie kūrybą. Buvo paskaityta kūrybos ištraukų, padainuota dvi jo dainos („Ateitis“, 1935, Nr. 2).

1935 m. Bekonai. Laikraštyje keliamas klausimas, ar nederėtų dėl patogumo priimti bekonus Jurbarke, užuot juos vežus į Smalininkus. Bekonų pristatymas nenormalus („Rytas“, 1935-01-26, Nr. 22).

1936 m. Šauliai. Įvyko Jurbarko šaulių būrio susirinkimas. Jame dalyvavo rinktinės vadas pulk. Murnikas, moterų vadė Petkevičaitė ir rinktinės tarybos narys Rimkus. Apie priešlėktuvinę apsaugą paskaitą skaitė Kuprys. Būrio tarybą sudaro: Mykolaitis, Švabinskas, Povilaitis, Stakauskas, Tolpežnikas. Į būrio valdybą (iš tikrųjų – į šaulių rėmėjų skyriaus tarybą – A. P.) išrinkti: kanauninkas J. Bikinas (pirmininkas), direktorius B. Liesis (vicepirmininkas) ir advokatas L. Naividelis (reikalų vedėjas). Br. Pališaitytė vadovauja rankdarbių kursams, o dr. J. Kilis – sanitarijos. Moterų skyriaus valdybą sudaro O Kilienė (pirmininkė), Br. Pališaitytė (sekretorė) ir J. Balčytienė (iždininkė). Būrio vadas – ats. leit. agronomas A. Skačkauskas. Būrys iškilmingai paminėjo vasario 16 d. („Trimitas“, 1936-02-27, Nr. 9).

1936 m. Susitrinkimai. Jurbarke įvyko trijų organizacijų skyrių metiniai visuotiniai susirinkimai. Tautininkų sąjungos skyrius perrinko tą pačią valdybą: pirmininkas – gimnazijos direktorius B. Liesis, nariai – teisėjas E. Korzonas ir mokytojas B. Butkus. Lietuvių mokytojų sąjunga išrinko naują valdybą: J. Giedraitis, J. Baltūsis ir St. Orentas. Šaulių būrio valdyba vietoj išstojusių papildyta Stalausku ir Švabinsku („Lietuvos aidas“, 1936-01-30, Nr. 47).

1938 m. Autobusų eismas. Visoje Lietuvoje pasunkėjus eismo sąlygoms, autobusai Kauno–Vilkijos–Jurbarko–Smalininkų ruožu vis dėlto važiavo („Lietuvos aidas“, 1938-01-26, Nr. 38).