Senasis Jurbarkas sausio 20-ąją: tragiška mokytojo mirtis, nelaimė Šventosios upelyje, turgaus kainos ir susisiekimas

1929 m. Ateitininkai. Vyrai ateitininkai minėjo metines, kai atsiskyrė nuo mergaičių. Vyrų kuopelės globėju išrinktas mokytojas J. Baltūsis. Pirmininkas – J. N. Bajerčius („Ateitis“, 1929, Nr. 2–3). Apie šios dienos ateitininkų šventę papildomos medžiagos yra laikraštyje: kuopos globėjas skaitęs paskaitą „Charakterio ugdymo reikšmė“ („Rytas“, 1929-01-11, Nr. 35).

1932 m. Turgaus kainos. Turguje būta grūdų kainų: rugių cnt – 18 Lt, kviečių – 15, miežių – 12, žirnių – 14, avižų – 9. Grūdai geriau apsimoka („Lietuvos aidas“, 1932-01-20, Nr. 15).

1932 m. Vidurių šiltinė. Viena iš pirmųjų Jurbarke pradėjusios plisti vidurių šiltinės aukų buvo Jurbarko gimnazijos mokytojas Telesforas Plokštis ir kelių garlaivių savininkas 35 m. amžiaus L. Aizenstadtas. Šiltinės plitimas Jurbarke plačiai nušviestas spaudoje („Lietuvos aidas“, 1932-01-20, Nr. 15; „Rytas“, 1932-01-21, Nr. 5; „Lietuvos žinios“, 1932-01-21, Nr. 16).Ypač miesto visuomenę sujaudino tragiška T. Plokščio mirtis: karštinės apimtas, būdamas be sąmonės, išmušė langą ir, iššokęs pro jį, įkrito į 26 m gylio šulinį, kuriame paskendo. Slaugytojai vijosi, bet ištrauktas negyvas.

1935 m. Nelaimė. Važiuodamas per Šventosios upelį į Smalininkus įlūžus ledui paskendo Jonas Bataitis iš Kidulių valsčiaus Rėžgalių kaimo („Mūsų laikraštis“, 1935-01-26, Nr. 4).

1938 m. Iki šios dienos Jurbarke išplatinta 70 „Skautų aido“ prenumeratų (pernai – 42) („Skautų aidas“, 1938-01-25, Nr. 2).

1938 m. Autobusų eismas. Šios dienos vakare autobusai jau važiavę Kauno–Jurbarko–Smalininkų ir kt. ruožais. Didesniuose ruožuose keliai jau prakasti („Lietuvos aidas“, 1938-01-21, Nr. 30).

1939 m. Susisiekimas. Su Klaipėdos kraštu jis geras. Kasdien iš Jurbarko kursuoja pašto autobusai. Su Kaunu – prastesnis, ypač tarp Šilinės ir Veliuonos. Ruožui sutvarkyti skirta 10 000 Lt. Su Užnemune reikia tilto („Vakarai“, 1939-01-20, Nr. 17).