Senasis Jurbarkas sausio 1-ąją

1919 m. Prieglauda. Nuo šios dienos Jurbarko vaikų prieglaudą, įkurtą apie 1860 m. majorato dvare kunigaikščio Sergejaus Vasilčikovo sesers baronienės Mendorf, ėmė išlaikyti Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Jurbarko ir Raseinių įgaliotiniai („Savivaldybė“, 1924, Nr. 8–9).

1919 m. Technikos mokykla. Jurbarke, buvusios alaus daryklos („bravoro“) patalpose, įkuriama technikos mokykla. Pirmasis jos vedėjas buvęs Valerijonas Sodeika, vėliau – J. Šimonis („Jurbarkas“).

1923 m. Nelaimė. Iš Pašvenčio kaimo trys pasienio pulko kareiviai su paštu kėlėsi per Nemuną. Ledo lytims pramušus valtį, jie ėmė skęsti. Vienas įstengė iš Nemuno vidurio išplaukti, o Antanas Nepinis ir Juozas Anitkus paskendo. Kūnai dar nerasti („Lietuva“, 1923-01-17, Nr. 12).

1924 m. Dekanatai. Nuo šios dienos turi galios ir privalomas Žemaičių vyskupijos kurijos Bažnyčios turtų valdymo tarybos 1923 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 3154, pasirašytas vyskupo J. Skvirecko ir notaro kun. J. Sitavičiaus, dėl naujo vyskupijos padalijimo į dekanatus. Pagal šį įsakymą Jurbarko parapinė, Girdžių filijos ir Skirsnemunės parapinė bažnyčios priklauso Raseinių dekanatui („Ganytojas“, 1923, Nr. 9).

1925 m. „Saulutė“. Šios dienos data išeina Antano Giedraičio-Giedriaus įkurtas ir leidžiamas žurnalas vaikams „Saulutė“.

1929 m. Skirsnemunės jaunalietuviai. „Jaunosios Lietuvos“ Skirsnemunės skyrius, įsteigtas 1928 m. gruodžio 26 d., sausio 1 d. surengė vakarėlį. Jame griežė skyriaus orkestras. Vakaras truko iki 22 val. 30 min. („Jaunoji karta“, 1929, Nr. 2).

1931 m. Skirsnemunės jaunalietuviai. Skirsnemunėje suvaidinta Stasio Keblo 4 veiksmų drama „Už tėvynę“ („Trimitas“, 1931-01-22, Nr. 4). Apie šį vaidinimą ir apskritai apie Skirsnemunės jaunalietuvių dvejų metų veiklą rašo Narys informacijoje „Skirsnemuniečiai dirba“ („Jaunoji karta“, 1931, Nr. 2): Naujųjų metų vakaras davęs gerokai pelno. Skirsnemunės jaunalietuvius labai remiąs p. Vl. Giedraitis.

1932 m. Savivaldybės skolos. Jurbarko valsčiaus savivaldybė buvo skolinga 19 026,91 Lt, iš jų – 14 755 Lt už beturčių gydymą ligoninėse. Iki šios datos per 1925–1931 m. nesurinkta valstybinio žemės mokesčio 106 517,77 Lt ir valsčiaus savivaldybės reikalams – 10 434, 28 Lt („Savivaldybė“, 1932, Nr. 6).

1934 m. Pareigūnai. Raseinių apskrities Jurbarko valsčiaus Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai: apskrities viršininkas Juozas Giedraitis, apskrities viešosios policijos vadas Simas Lesniauskas, I eilės Jurbarko nuovados viršininkas Ignas Janulis, vachmistras Albinas Zingfeldas („Policijos kalendorius 1934 metams).

1934 m. Pašalintas kunigas. Laikraščio pranešimas, kad iš kunigų pašalintas J. Stanaitis („Lietuvos aidas“, 1934-01-01, Nr. 1).

1936 m. Kuturių šauliai. Kuturių kaimo šaulių būrys iškilmingai sutiko Naujuosius metus. Iš Jurbarko buvo atvykę svečių („Trimitas“, 1936-01-16, Nr. 3).

1936 m. Autobusų eismas. Prieš Naujuosius metus atšilus orui keliai pasidarė neišvažiuojami, todėl nuo sausio 1 d. nustojo kursavę autobusai Kauno–Jurbarko linija („Lietuvos aidas“, 1936-01-03, Nr. 4).

1939 m. Atpigo elektra. Nuo Naujųjų metų Jurbarke atpigo elektra: iki šiol mokėta 1,15 Lt už kilovatvalandę, dabar – 1,05 („Lietuvos aidas“, 1939-01-13, Nr. 19).