Senasis Jurbarkas lapkričio 24-ąją: mokyklų būklė, plečiama sanatorija, burmistro rinkimai ir agronomijos rajonas

2019 m. Mokyklos Jurbarke. Laikraščio žinutėje informuojama, kad Jurbarke esančios septynios mokyklos: progimnazija, technikos mokykla, dvi lietuvių, po vieną žydų, vokiečių ir rusų pradinę mokyklą. Lietuvių mokyklų patalpos blogos, o žydų labai geros. Viena lietuviška mokykla, kurioje dirba trys mokytojai, įsikūrusi rusų statytame pastate. Vidury miesto moko mokytojas V. Joms visko trūkstą. Miesto taryba skyrusi žydų mokyklai kelis tūkstančius, o lietuvių mokykloms – kelis šimtus („Lietuva“, 1919-11-24, Nr. 254).

1931 m. Plečiama sanatorija. Vieno sakinio žinutė: Plaučių ligų sanatorijai Jurbarke statomi didesni ir erdvesni rūmai („Rytas“, 1931-11-24, Nr. 13).

1933 m. Spauda. Laikraštyje rašoma apie K. Čelkio kioską „Spauda“ ir džiaugiamasi, kad jurbarkiškiai domisi laikraščiais ir savivaldybės reikalais, kurie nesą švarūs („Lietuvos žinios“, 1933-11-24, Nr. 268). Tose pačiose Lietuvos žiniose išspausdinta: Jonas Str. „Vokiečių darbai okupacijos laikais Lietuvoje“. Pateikiama faktų apie kaizerio vokiečių žiaurumus Jurbarke ir apylinkėse.

1934 m. Burmistras. Įvyko naujai išrinktos Jurbarko miesto tarybos pirmasis posėdis. Jame miesto burmistru išrinktas Raseinių apskrities policijos vadas Simas Lesniauskas, padėjėju – buvęs burmistras Jurgis Gepneris ir atstovu į apskrities tarybą Jonas Palubinskas (LCVA). Kiek vėliau laikraštyje spausdinta žinutė skelbia, kad dabartinis burmistras Gepneris į burmistro postą nepretendavęs, tenkinęsis jo padėjėjo vieta. Burmistru išrinktas policijos vadas S. Lesniauskas. Padėjėju išrinktas J. Gepneris 6 balsais (už jį balsavo žydai ir vokietis; taip pat vienas lietuvių atstovas) („Lietuvos žinios“, 1934-11-28, Nr. 272). Tačiau burmistro ir jo padėįėjo išrinkimas nepatenkino aukštesnės valdžios ir jie nebuvo patvirtinti.

1936 m. Agronomijos rajonas. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad Žemės ūkio rūmai įsteigė Skirsnemunėje mažąjį agronomijos rajoną, kuriam priklauso 4 seniūnijos su 554 ūkiais. Rajono vadovu paskirtas agronomas J. Stasiūnaitis („Mūsų rytojus“, 1936-11-24, Nr. 91).