Senasis Jurbarkas lapkričio 1-ąją: scenos mėgėjai, mokytojų pasikeitimai, šaulių šventės ir akmeniu sužalotas policininkas

1918 m. Scenos mėgėjai. Po Pirmojo pasaulinio karo Jurbarke apsigyvenęs Juozas Bastys tų metų rudenį subūrė scenos mėgėjų grupę. Joje dalyvavo iš kalnėnų kaimo Jurgis Šlyteris, Juozas Tamošaitis, iš Jurbarko – Juzė Krenciutė, Ona Lukoševičiūtė, Sofija Salickaitė ir kt („Mūsų Jurbarkas“).

1925 m. „Gerovė“. Iki šios dienos įregistruotų kredito įstaigų ir kooperatyvų tarpe nurodyta: 817. Jurbarko vart(otojų) b-vė „Gerovė“ („Lietuva“, 1925-11-11, Nr. 254).

1926 m. Mokytojai. Paantvardžio I pradinės mokyklos vedėjas Paškauskas Juozapas jo prašymu iškeliamas į Paparčių pradinę mokyklą vedėju, o Mikaičių pradinės mokyklos vedėjas Povilaitis Mikas – i Lukšių pradinę mokyklą vedėju. Baigusi Veiverių mokytojų kursus Pietarytė Ona skiriama į Jakaičių pradinę mokyklą mokytoja. Nuo šios dienos baigusi Jurbarke mokytojų kursus Šteigytė Eugenija skiriama į Žvyrių vokiečių privatinę mokyklą mokytoja be algos iš Švietimo ministerijos kreditų („Švietimo darbas“, 1926, Nr. 10).

1928 m. Tautininkų susirinkimas. „Saulės“ gimnazijos salėje įvyko Jurbarko tautininkų skyriaus viešas susirinkimas. Paskaitą skaitė prof. Iz. Tamošaitis. Po pusantros valandos trukusios jo paskaitos antrąją paskaitą skaitė „Jaunosios Lietuvos“ centro valdybos pirmininkas Benediktas Grėbliauskas (vėliau sulietuvinta pavardė – Grėbliūnas). Pasibaigus šiai susirinkimo daliai, vyko antroji dalis. Keli gimnazijos mokiniai, mokytojas Balčytis ir kapelionas Korsakas davę provokatoriškų klausimų. Atsakinėjo Grėbliauskas ir studentas Sabataitis. Kapelionui Korsakui atsakęs prof. Tamošaitis. Į narius įsirašė 25 žmonės. Į valdybą pirmininku išrinktas A. Vabalas, sekretoriumi – L. Vaičaitis („Lietuvos aidas“, 1928-11-07, Nr. 228).

1929 m. Mokytojai. Šią dieną keli Jurbarko mokytojai pakeitė darbo vietas: Kalnėnų pradinės mokyklos vedėjas Balčytis Stanislovas perkeltas į Vadžgirio pradinę mokyklą mokytoju; Pašvenčio pradinės mokyklos vedėjas Liutkus Julijonas – į Kalnėnų pradinę mokyklą mokytoju; Vadžgirio pradinės mokyklos mokytoja Kuzmickaitė Aldona – į Kalnėnų pradinę mokyklą vedėja. Visi perkeliami mokytojų prašymu. Baigęs Tauragės mokytojų seminariją Abrutaitis Jurgis skiriamas Pašvenčio pradinės mokyklos vedėju su VI tarn. kategorijos alga („Švietimo ministerijos aplinkraščiai“).

1930 m. Pavasarininkai. Skirsnemunės pavasarininkai, vadovaujami kun. J. Povilaičio, surengė Skirsnemunės naujokų išleistuves. Iš ryto bažnyčioje pamokslą pasakė kun. K. Rankelė. Vakare, 16 val., prasidėjo pasilinksminimas („Rytas“, 1930-11-05, Nr. 253).

1933 m. Apdovanojimas. Šios dienos aktu Nr. 11 Lietuvos skautų sąjungos šefas Antanas Smetona kartu su kitais apdovanojo „Svastikos“ ordinu skautų rėmėją Jurbarko gimnazijos direktorių Kviklį M. („Skautų aidas“, 1933, Nr. 11).

1934 m. Sužalotas policininkas. Aštuoniolikmetis Pranas Šimkus apie 22 val. Jurbarke einančiam tarnybos pareigas vachmistrui Kaziui Stankūnui akmeniu sužeidė smakrą ir išmušė keturis dantis („Policija“, 1934, Nr. 22).

1935 m. Šaulių priesaika. Jurbarko visuomenė tą dieną paminėjo Lietuvos kariuomenės sukaktuves. Kanauninkas J. Bikinas prisaikdino šaulius kandidatus. Šventei pritaikytą kalbą pasakė skulptorius V. Grybas („Lietuvos aidas“, 1935-12-06, Nr. 314).

1936 m. Skirsnemunės šauliai. Įvyko Skirsnemunės šaulių būrio metinis susirinkimas. Į naująją būrio tarybą išrinkti: pirmininko pavaduotojas mokytojas J. Galbuogis, iždininkas policininkas Ant. Paulauskas, švietimo ir ūkio vadovas J. Kavalčiukas ir sekretorius Pr. Jakaitis. Susirinkimas padėkojo šaulių rėmėjui saleziečiui kun. Žemaičiui ir už vadovavimą dūdų orkestrui – saleziečiui Maskolaičiui. Labai energingai dirba šauliai Jakaičiai („Trimitas“, 1936-11-12, Nr. 46).

1937 m. Policijos vadų pakeitimai. Jurbarko I eilės policijos nuovados viršininkas Aleksas Kondrackis paaukštinamas – nuo šios dienos skiriamas priverčiamojo darbo įstaigos viršininku policijos vadu („Policija“, 1937-11-15, Nr. 22).