Senasis Jurbarkas gruodžio 4-ąją: mokytojų sąjunga, parama jurbarkiškiams, skulptūros mokykla ir neprižiūrimi vaikai

1921 m. Mokytojai katalikai. Jurbarke suorganizuotas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Jurbarko skyrius. Narių susirašė 16. Skyriaus valdyba: pirmininkas – gimnazijos mokytojas J. Naujokas, iždininkas – gimnazijos mokytojas Žižniauskas, sekretorė – pradinės mokyklos mokytoja K. Marcinkaitė („Lietuvos mokykla“, 1922, 1-asis sąs.).

1921 m. Lavinimosi kuopelės. Jurbarko „Saulės“ progimnazijos 1921 m. apyskaitoje nurodyta, kad mokykloje veikiančios dvi mokinių lavinimosi kuopelės: ateitininkų ir kankliečių. Su IV klasės mokiniais tų metų pavasarį vykta į dvi ekskursijas – į Kauną ir Kėdainius (LCVA).

1921 m. Parama jurbarkiškiams. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kai pasidarė galima bendrauti su užsienio šalimis, ypač su JAV lietuvių organizacijomis, Jurbarkas gavo daug maisto aukų: iš jų išsimaitino 1000 jurbarkiškių vaikų (iš viso Lietuvoje – 25 000 vaikų) („Savivaldybė“, 1928, Nr. 1).

1927 m. Paskaita. Bendrame vyresniųjų ir jaunesniųjų ateitininkų susirinkime svečias iš Kauno studentų abstinentų korporacijos Piktuižis skaitė paskaitą „Paveldėjimas ir alkoolis“ (alkoholis) („Ateitis“, 1927, Nr. 12).

1932 m. Jaunimo teismas*. Jurbarko šaulių būrys surengė jaunimo teismą. Teismo nariai: taikos teisėjas Duoba – pirmininkas, gimnazijos direktorius M. Kviklys, mokytojas (Mykolas) Freimanas, Kilienė ir Z. Levitanas. Gynėjai – pradinių klasių mokyklų inspektorius A. Giedraitis, advokatas J. Naujokas ir M. Naividelis. Teismo sekretorius J. Endrijonas. Aprašyme išvardyti liudytojai („Trimitas“, 1932, Nr. 51).

^{*Tarpukario Lietuvoje buvo populiaru rengti visuomeninius teismus, kurie savo forma, eiga, dalyvių sudėtimi priminė tikrą teisinį procesą, tačiau šiame teisme nebuvo tikro kaltinamojo, nes teistas ne realus nusikaltėlis, o visuomenės ydos, negerovės ar abejotinu atrodantis visuomeninio gyvenimo reiškinys.}

1932 m. Parodijuotas Maironio minėjimas. Išsityčiojamasis neseniai vykusio Maironio minėjimo Jurbarke aprašymas. Minėjimas „suruoštas ištikimiausių patrijotų, buvusių komisarų, hitlerininkų ir laikraščių būdelės laikytojo rūpesčiu“. Perfrazuojami skaitytų eilėraščių posmai. Jų deklamatoriai nurodyti pramanytais vardais („Darbininkas“, 1932-12-04, Nr. 49).

1934 m. Skulptūros mokykla. Laikraštis informuoja, kad skulptorius V. Grybas šiomis dienomis gavęs švietimo ministro leidimą įrengti skulptūros mokyklą. Namą suprojektavo inž. Reisonas. Statybos išlaidos – V. Grybo. Mokykla pradėta statyti („Mūsų rytojus“, 1934-12-04, Nr. 94).

1938 m. Vaikai be priežiūros. Jurbarko pradinės mokyklos Nr. 1 tėvų susirinkime svarstytas nelankančių mokyklos vaikų klausimas („Lietuvos aidas“, 1938-12-09, Nr. 558).