Senasis Jurbarkas gruodžio 30-ąją: partizanų būrys, gaisrai, senelių prieglauda ir Skirsnemunės parapija

1918 m. Partizanai. Atsiranda Jurbarko partizanų būrys. Jo organizatoriai: buvęs Jurbarko ligoninės vedėjas gyd. Bronius Sipavičius ir K. Ambrazevičius. Būryje dalyvavę kun. Padleckis, J. Šlyteris ir Tamošaitis („Trimitas“, 1939, Nr. 22). (Dėl šios informacijos tikslumo kyla kiek abejonių. Knygoje „Jurbarkas“ teigiama, kad gyd. Bronius Sipavičius ligoninei ėmęs vadovauti 1919 m., kai birželyje ir liepoje pradėjusi siausti vidurių šiltinės epidemija. Tad sunkiai įmanoma, kad jo dalyvauta 1918 m. pabaigoje partizanų sambūryje. Kita vertus, Jurbarke tuo laiku gyveno ir darbavosi Kazimieras Ambrozaitis. Taigi informacijos autorius nėra visiškai patikimas liudytojas. Tačiau apskritai toks partizanų sambūris neturėtų kelti abejonių, – A. Piročkino past.).

1930 m. Gaisras. Jurbarko miškų urėdijos pasodoje pusiau sudegė remontuojamas gyvenamasis namas. Nuostolis – apie 10 000–12 000 Lt („Rytas“, 1931-01-03, Nr. 2).

1930 m. Senelių prieglauda. Per šiuos metus Jurbarko senelių prieglaudai išlaikyti išleista 2 029 Lt (įskaityta ir savo ūkio produktų vertė 1 399 Lt). Prieglaudoje maitinosi 16 senelių („Savivaldybė“, 1932, Nr. 6).

1934 m. Gaisras. Tos dienos 8 val. Tilžės gatvėje užsidegė J. Šuravino namai. Ugniagesiai veikė labai nedarniai („Lietuvos aidas“, 1935-01-03, Nr. 2).

1935 m. Aukos šauliams. Laikraštis pranešė, kad vietoj naujametinių vizitų ir sveikinimų jurbarkiškiai inteligentai ir verslininkai aukojo, po 5, 4 ir 8 Lt Jurbarko šaulių būriui. Iš viso surinkta 200 Lt. Ir kitiems pavyzdys („Lietuvos aidas“, 1935-12-30, 350).

1936 m. Skirsnemunės prapijos būklė. Parapija užėmė 7 434 ha plotą. Joje gyveno 4 516 parapijiečių: 1 481 vytas, 1 719 moterų ir 1 314 vaikų iki 13 m. amžiaus (612 berniukų ir 702 mergaitės). Be katalikų, parapijoje gyvena dar 812 evangelikų ir 180 žydų. Tais metais parapijoje buvo 92 gimimai moterystėje ir 11 gimimų nemoterystėje. Įvyko 39 jungtuvės, mirė 94 parapijiečiai („Mūsų parapija“, 1937-05-31, Nr. 1).