Senasis Jurbarkas gruodžio 28-ąją: senelių prieglauda, statybos mieste ir uždaromas klubas

1932 m. Senelių prieglauda. Šiais metais Jurbarko senelių prieglauda, kuri išlaikoma Jurbarko miesto ir valsčiaus savivaldybių, buvo įsikūrusi samdomuose namuose, vidutinis globojamųjų skaičius buvo 30. Vienam globotiniui dienos maistas kainavo 0,50 Lt. Šiais metais Jurbarko miesto savivaldybė prieglaudai skyrė 9 642 Lt. Prieglaudos išlaidų sąmata: tarnautojų atlyginimas – 1 425,00 Lt, buto nuoma – 1 200,00 Lt, kuras – 465,00 Lt, šviesa – 93,00 Lt, kitos ūkio išlaidos – 183,00 Lt, įv. reikalai – 234,00 Lt, maistas – 5 776,00 Lt, drabužiai, skalbiniai ir avalynė – 129,00 Lt, medicinos pagalba – 33,00 Lt, trobesių remontas – 104,00 Lt. Iš viso išlaidų – 9 642,00 Lt („Savivaldybė“, 1933, Nr. 10).

1932 m. Skerdykla. Jurbarko miesto išlaikoma skerdykla turėjo: 20 950 Lt pajamų, 17 450 Lt išlaidų. Jos pelnas – 3 500 Lt („Savivaldybė“, 1933, Nr. 5).

1934 m. Statybos. Jurbarko–Eržvilko vieškelyje per Antvardės upelį pastatytas 7,50 m ilgio gelžbetonio tiltas, kainavęs 5 582,90 Lt. Baigti Jurbarko modernios skerdyklos statybos darbai (jiems išleista 70 000 Lt), kitais metais vykdomi vidaus darbai ir statomi mechaniniai įrengimai. Mieste sutvarkytos ir išgrįstos dvi gatvės. Plentų ir vandens kelių valdyba sujungė Smalininkų plentą su Dariaus ir Girėno gatve, pastatė tiltus per Imsrę ir Mituvą, sutvarkė apie pusę kilometro gatvės. Jurbarke pastatyta pora mūrinių namų („Savivaldybė“, 1935, Nr. 1).

1934 m. Skirsnemunės parapija. Tais metais perdengė skarda bažnyčios stogą ir suremontavo mūrinaitę (2 034,55 Lt); įsigytas bažnyčios nuosavybės dokumentas ir planas (393 Lt) („Mūsų parapija“, 1938-11-15, Nr. 9).

1938 m. Uždaromas klubas. Prieš Naujuosius metus Jurbarko šaulių būrys nutarė uždaryti savo klubą. Buvusiame kino teatre veikia šaulių sporto klubas, kuriame rengiami ir vakarėliai („Lietuvos aidas“, 1939-01-18, Nr. 7).