Senasis Jurbarkas gruodžio 23-ąją: keliai, miškų gaisrai, skautų ir literatų veikla, įšalę laivai
1924 m. Blogi keliai. Korespondencija laikraštyje, kad kelyje į Šimkaičius, ypač prie Karžygių ir Saukų kaimų, blogi keliai. Naujakuriai tikisi, kad naujai išrinkta Jurbarko valsčiaus taryba padės jiems. Beje, Karžygių kaimas Jurbarko valsčiuje nežinomas, o Saukų kaimas yra ne prie kelio į Šimkaičius, bet prie kelio į Girdžius („Lietuvos žinios“, 1924-12-23, Nr. 290).
1926 m. Malkos. Visuomenei skirta malkų: Jurbarko miesto – 440 ktm, Jurbarko valsčiaus – 1 030 ktm („Savivaldybė“, 1926, Nr. 12).
1930 m. Netektis. Kauno miesto ligoninėje mirė 1929 m. Jurbarko gimnaziją baigusi Petronėlė Kairaitytė, gimusi 1909 m. Lukšiuose. Po pradinės mokyklos mokytojų kursų 1930 m. pradėjo mokytojauti. Jos pavardė ne kartą minėta kalbant apie Jurbarko gimnazijos gyvenimą („Ateitis“, 1931, Nr. 2).
1932 m. Apsnūdusi parapija. Šios dienos laikraštyje spausdinamas straipsnis apie Jurbarko evangelikų liuteronų parapijoje tvyrantį apsnūdimą („Srovė“, 1932,-12-23, Nr. 19–20).
1932 m. Skautų veikla. Rašoma, kad Jurbarko ir apylinkių skautai priklausą Šakių tuntui, bet tuntininkas Vainauskas gyvenąs Jurbarke. Trečdalis Jurbarko gimnazijos mokinių esą skautai. Jiems padedą direktorius M. Kviklys, pradinių mokyklų inspektorius A. Giedrius-Giedraitis („Lietuvos aidas“, 1932-12-23, Nr. 292).
1934 m. Gimnazijos literatai. Žurnale išspausdinta žinutė, kad Jurbarko gimnazijos literatai prieš Kalėdas išrinko naują valdybą: pirmininkas A. Vakselis (VIII kl.), sekretorius Pr. Pusdešris (VI kl.), iždininkas J. Gudavičius („Ateitis“, 1935, Nr. 2).
1934 m. Kelias į Smalininkus. Galutinai baigti statyti du Jurbarko tiltai ir nutiesta gatvė-plentas į Smalininkus. Viskas Susisiekimo ministerijai kainavo per 200 000 Lt („Rytas“, 1935-01-04, Nr. 3).
1934 m. Miškų gaisrai. Pagal tais metais išdegusio miško plotą ir nuostolių didumą pirmą vietą užėmė Jūros ir Jurbarko miškų urėdijos: jose išdegė 660 ha miško, arba 39 proc. viso išdegusio Lietuvos ploto, o nuotolių būta 225 132 Lt, arba 59 proc. visų tais metais padarytų miškams nuostolių. Jurbarko urėdijoje iš viso būta 17 gaisrų: 15 priežastys nežinomos, o du gaisrai – padegimai. Iš viso išdegė 288,84 ha miško: jaunuolynų – 26,11 ha, viduramžių – 0,13, brandaus miško – 262,60 ha. Gaisrų padaryti nuostoliai – 154 413 Lt, tai yra 40,5 proc. bendrų Lietuvos miškų nuostolių (daugiau už visas kitas urėdijas) („Mūsų girios“, 10935, Nr. 5).
1936 m. Garlaivis. Nemune sumažėjo ižo, todėl šiandien 13 val. į Jurbarką išplauks garlaivis. Jei nebus šalčių, jie plauks ir per Kalėdas („Lietuvos aidas“, 1935-12-23, Nr. 342). Kitą dieną pranešta: ir šiandien garlaiviai plaukia („Lietuvos aidas“, 1935-12-24, Nr. 343).
1936 m. Skirsnemunės parapijoje. Skirsnemunės bažnyčiai perdengtas stogas, išdekoruotas vidus, padidintas didysis altorius ir pailginta presbiterija („Mūsų parapija“, 1937-08-29, Nr. 3).
1937 m. Pieninė. Jurbarko pieninė, plėsdama savo darbą, šių metų pabaigoje atidarė mieste maisto prekių parduotuvę („Ūkininko patarėjas“, 1937-12-23, Nr. 51).
1937 m. Supirkėjai. Tame pačiame „Ūkininko patarėjo“ numeryje išspausdinta informacija „Tvarkingiausi kiaušinių supirkinėtojai“, kurioje tarp dešimties geriausių kooperatyvų, supirkusių ne mažiau kaip 250 000 (iš jų mažiau negu 10 % II rūšies) kiaušinių, paminėti ir Jurbarko pieno perdirbimo bendrovės supirkėjai.
1938 m. Įšalę laivai. Laikraštis pranešė, kad ties Jurbarku, Nemune ir Mituvos žiotyse, staigiai užėjus šalčiui, įšalo garlaiviai „Lietuva“, „Matilda“ ir „Kapela“, taip pat baidokai „Jūra“ ir „Banga“. Teko kirsti ledą ir padarytu taku vilkti laivus į uostą („Lietuvos aidas“, 1938-12-23, Nr. 583). Keliomis dienomis vėliau kitas laikraštis pranešė, kad buvo įšalęs ir Jurbarko keltas („Lietuvos keleivis“, 1938-12-25, Nr. 299).
1939 m. Autobusų eismas. Laikraštyje skelbiama, kaip per Kalėdas važiuos traukiniai ir autobusai. Iš Kauno į Jurbarką autobusai važiuos 11, 15 ir 17 val. („Lietuvos žinios“, 1939-12-23, Nr. 292).
1939 m. Tardytojas. Pranešama, kad vietoj į Vilnių iškelto Kazio Vaitkūno Jurbarko apylinkės tardytoju paskirtas Kauno apygardos teismo kandidatas diplomuotas teisininkas Juozas Mika („Lietuvos aidas“, 1939-12-23, Nr. 793).
Do you need financing?
Aktualu tiems, kas skrandžio rūgštingumą slopina „ranitidinu“Do you need a loan for business or personal needs?
We offer all t...