Senasis Jurbarkas gruodžio 23-ąją: keliai, miškų gaisrai, skautų ir literatų veikla, įšalę laivai

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

1924 m. Blogi keliai. Korespondencija laikraštyje, kad kelyje į Šimkaičius, ypač prie Karžygių ir Saukų kaimų, blogi keliai. Naujakuriai tikisi, kad naujai išrinkta Jurbarko valsčiaus taryba padės jiems. Beje, Karžygių kaimas Jurbarko valsčiuje nežinomas, o Saukų kaimas yra ne prie kelio į Šimkaičius, bet prie kelio į Girdžius („Lietuvos žinios“, 1924-12-23, Nr. 290).

1926 m. Malkos. Visuomenei skirta malkų: Jurbarko miesto – 440 ktm, Jurbarko valsčiaus – 1 030 ktm („Savivaldybė“, 1926, Nr. 12).

1930 m. Netektis. Kauno miesto ligoninėje mirė 1929 m. Jurbarko gimnaziją baigusi Petronėlė Kairaitytė, gimusi 1909 m. Lukšiuose. Po pradinės mokyklos mokytojų kursų 1930 m. pradėjo mokytojauti. Jos pavardė ne kartą minėta kalbant apie Jurbarko gimnazijos gyvenimą („Ateitis“, 1931, Nr. 2).

1932 m. Apsnūdusi parapija. Šios dienos laikraštyje spausdinamas straipsnis apie Jurbarko evangelikų liuteronų parapijoje tvyrantį apsnūdimą („Srovė“, 1932,-12-23, Nr. 19–20).

1932 m. Skautų veikla. Rašoma, kad Jurbarko ir apylinkių skautai priklausą Šakių tuntui, bet tuntininkas Vainauskas gyvenąs Jurbarke. Trečdalis Jurbarko gimnazijos mokinių esą skautai. Jiems padedą direktorius M. Kviklys, pradinių mokyklų inspektorius A. Giedrius-Giedraitis („Lietuvos aidas“, 1932-12-23, Nr. 292).

1934 m. Gimnazijos literatai. Žurnale išspausdinta žinutė, kad Jurbarko gimnazijos literatai prieš Kalėdas išrinko naują valdybą: pirmininkas A. Vakselis (VIII kl.), sekretorius Pr. Pusdešris (VI kl.), iždininkas J. Gudavičius („Ateitis“, 1935, Nr. 2).

1934 m. Kelias į Smalininkus. Galutinai baigti statyti du Jurbarko tiltai ir nutiesta gatvė-plentas į Smalininkus. Viskas Susisiekimo ministerijai kainavo per 200 000 Lt („Rytas“, 1935-01-04, Nr. 3).

1934 m. Miškų gaisrai. Pagal tais metais išdegusio miško plotą ir nuostolių didumą pirmą vietą užėmė Jūros ir Jurbarko miškų urėdijos: jose išdegė 660 ha miško, arba 39 proc. viso išdegusio Lietuvos ploto, o nuotolių būta 225 132 Lt, arba 59 proc. visų tais metais padarytų miškams nuostolių. Jurbarko urėdijoje iš viso būta 17 gaisrų: 15 priežastys nežinomos, o du gaisrai – padegimai. Iš viso išdegė 288,84 ha miško: jaunuolynų – 26,11 ha, viduramžių – 0,13, brandaus miško – 262,60 ha. Gaisrų padaryti nuostoliai – 154 413 Lt, tai yra 40,5 proc. bendrų Lietuvos miškų nuostolių (daugiau už visas kitas urėdijas) („Mūsų girios“, 10935, Nr. 5).

1936 m. Garlaivis. Nemune sumažėjo ižo, todėl šiandien 13 val. į Jurbarką išplauks garlaivis. Jei nebus šalčių, jie plauks ir per Kalėdas („Lietuvos aidas“, 1935-12-23, Nr. 342). Kitą dieną pranešta: ir šiandien garlaiviai plaukia („Lietuvos aidas“, 1935-12-24, Nr. 343).

1936 m. Skirsnemunės parapijoje. Skirsnemunės bažnyčiai perdengtas stogas, išdekoruotas vidus, padidintas didysis altorius ir pailginta presbiterija („Mūsų parapija“, 1937-08-29, Nr. 3).

1937 m. Pieninė. Jurbarko pieninė, plėsdama savo darbą, šių metų pabaigoje atidarė mieste maisto prekių parduotuvę („Ūkininko patarėjas“, 1937-12-23, Nr. 51).

1937 m. Supirkėjai. Tame pačiame „Ūkininko patarėjo“ numeryje išspausdinta informacija „Tvarkingiausi kiaušinių supirkinėtojai“, kurioje tarp dešimties geriausių kooperatyvų, supirkusių ne mažiau kaip 250 000 (iš jų mažiau negu 10 % II rūšies) kiaušinių, paminėti ir Jurbarko pieno perdirbimo bendrovės supirkėjai.

1938 m. Įšalę laivai. Laikraštis pranešė, kad ties Jurbarku, Nemune ir Mituvos žiotyse, staigiai užėjus šalčiui, įšalo garlaiviai „Lietuva“, „Matilda“ ir „Kapela“, taip pat baidokai „Jūra“ ir „Banga“. Teko kirsti ledą ir padarytu taku vilkti laivus į uostą („Lietuvos aidas“, 1938-12-23, Nr. 583). Keliomis dienomis vėliau kitas laikraštis pranešė, kad buvo įšalęs ir Jurbarko keltas („Lietuvos keleivis“, 1938-12-25, Nr. 299).

1939 m. Autobusų eismas. Laikraštyje skelbiama, kaip per Kalėdas važiuos traukiniai ir autobusai. Iš Kauno į Jurbarką autobusai važiuos 11, 15 ir 17 val. („Lietuvos žinios“, 1939-12-23, Nr. 292).

1939 m. Tardytojas. Pranešama, kad vietoj į Vilnių iškelto Kazio Vaitkūno Jurbarko apylinkės tardytoju paskirtas Kauno apygardos teismo kandidatas diplomuotas teisininkas Juozas Mika („Lietuvos aidas“, 1939-12-23, Nr. 793).

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Jurbarko turgus

Vasario 17-oji senajame Jurbarke: uždaryta vokiečių mokykla, šaulių veikla ir didelis turgus  0

Gimnazistų įrengta vieta Jurbarke Dariui ir Girėnui atminti

Vasario 16-oji senajame Jurbarke  0

Senasis Jurbarkas vasario 15-ąją: šventės, gaisras ir emigracija

Senasis Jurbarkas vasario 15-ąją: šventės, gaisras ir emigracija  0

Vasario 14-oji senajame Jurbarke: susirinkimai, triukšmingos išleistuvės, pigūs namai ir pontoninis tiltas

Vasario 14-oji senajame Jurbarke: susirinkimai, triukšmingos išleistuvės, pigūs namai ir pontoninis tiltas  0

Laivai Nemune apie 1925 m.

Senasis Jurbarkas vasario 13-ąją: užmušimas, savižudybė, stipenų pardavėjai ir stringantys garlaiviai  0

Jurbarko kapinių vartai

Vasario 12-oji senajame Jurbarke: draudimas skaityti, Dainių pelkės pokyčiai, kova dėl valdžios ir stabtelėjęs Nemunas  0

Bišpilio piliakalnis Jurbarke, XX a. 3–4 deš.

Vasario 11-oji senajame Jurbarke: lupikautojas, gaisras, parama bažnyčiai ir trūkumai valdiškose įstaigose  0

Pusiau paskendęs garlaivis „Algirdas“

Vasario 10-oji senajame Jurbarke: griaunama kooperacija, kunigų permainos, ledonešis ir skęstantis garlaivis  0

Picos diena

Picos diena  0

„Balti stulpai“

Senasis Jurbarkas vasario 9-ąją: ateitininkai literatai, moterų būrelis, blaivybės savaitė ir turgaus apgavikai  0

Žydų biednuomenės eisena Kauno gatvėje 1930 m.

Senasis Jurbarkas vasario 8-ąją: šventiški vakarai, naujas banko skyrius, Užgavėnės ir pasikėsinimas į viršaitį  0

Jurbarko mokytojų kursų studentai 1919 m.

Senasis Jurbarkas vasario 7-ąją: nuovados, gimnazijos reikalai ir nužudymas  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Susibūrimas Jurbarke, XX a. 3–4 deš.

Sausio 6-oji senajame Jurbarke: ūkininkų bankas, brangus keltas, pabudusios bitės ir autobusų eismas  0

Garlaivis „Vaidila“

Senasis Jurbarko vasario 5-ąją: neįvykę susirinkimai Skirsnemunėje, aukos Ginklų fondui ir navigacijos pradžia  0

Susibūrimas Jurbarke XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas vasario 4-ąją: vagių gastrolės, teatras, prenumeratos varžybos ir Užgavėnės  0

Vasilčikovo dvaro griuvėsiai

Senasis Jurbarkas vasario 3-ąją: išvaržomi dvarai, vaikų ligos ir smerktini laikraščių skaitytojai  0

Senasis Jurbarkas vasario 2-ąją: skautų vakaras, Skirsnemunės naujienos ir piktinantys „perkupčiai“

Senasis Jurbarkas vasario 2-ąją: skautų vakaras, Skirsnemunės naujienos ir piktinantys „perkupčiai“  0

Jurbarkas 1946 m.

Senasis Jurbarkas vasario 1-ąją: meteorologijos stotis, biblioteka, intriguojančios Skirsnemunės naujienos ir prijaukinta stirna  0

Jurbarko panorama 1935 m.

Senasis Jurbarkas sausio 31-ąją: padirbti pinigai, nelaimės Nemune ir žiemos pagalba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  1

Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla

Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla  0

Jurbarko gimnazijos aucharistinis būrelis 1936 m.

Senasis Jurbarkas sausio 29-ąją: darbininkų trūkumas, Pašvenčio jaunalietuvių veikla ir eucharistinio būrelio įkūrimas  0

Jurbarko turgus 1912 m.

Sausio 28-oji senajame Jurbarke: manifestacija, vidurių šiltinė, problemos su elektra ir lėktuvo pabaidytas arklys  0

Mūsų partneriai