Senasis Jurbarkas gruodžio 18-ąją: pirmieji rinkimai į miesto tarybą, bankelių susijungimas, nutrūkęs autobusų eismas

1918 m. Rinkimai į Jurbarko miesto tarybą. Kunigo Martyno Jonaičio iniciatyva įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Jurbarko miesto tarybą. Tarybą sudarė 33 nariai. Iš jų: 15 katalikų, 13 žydų, 4 vokiečiai ir 1 rusas.

1924 m. Svarstyklės. Informacija, kad policija surašė Kubilių kaimo gyventojui Jurgiui Kiltaičiui protokolą dėl pas jį raštų senų svarstyklių, o Jurbarko nuovados taikos teisėjas nubaudė žmogų viena savaite arešto („Trimitas“, 1924, Nr. 21).

1930 m. Susijungimas. Po ilgų derybų susijungė Skirsnemunės ir Jurbarko smulkaus kredito bankeliai (Lietuvos kooperacijos banko nariai). Susijungti padėjo iš Kauno atvykęs p. Grigaitis („Rytas“, 1930-12-27, Nr. 293). Dar plačiau apie Jurbarko valsčiuje veikusias keturias smulkaus kredito draugijas rašoma kitų metų pradžioje „Lietuvos aide“. Pirmiausia susijungusios Paantvardžio ir Skirsnemunės draugijos, o gruodžio 18 d. su jomis susijungė Jurbarko draugija. Naujasis draugijų junginys pavadintas Jurbarko valsčiaus smulkaus kredito draugija. Ji turi apie 400 narių. Jos turtas siekia 6 000 000 Lt, bendra atsakomybė – 944 900 Lt. Turi išdavusi 131 264 Lt paskolų. Už paskolas ima 12 proc. Ketvirtoji „Ūkininkų smulkaus kredito draugija“, kuri galėtų prisijungti, dabar turi prisidėti prie „Ūkininkų sąjungos centralinio banko“ skolų išmokėjimo („Lietuvos aidas“, 1931-01-05, Nr. 3).

1933 m. Girtuoklio teismas*. Laikraštyje aprašomas Jurbarke tautiškosios organizacijos surengtas girtuoklio teismas (data nenurodyta). Teismo sudėtis: pirmininkas dir. M. Kviklys, teismo nariai dr. P. Perevičius, mokyt. J. Giedraitis, apylinkės tardytojas Vaitkūnas ir mokyt. O. Geniušienė; kaltino mokytojai J. Kasiulaitis ir Baltūsis, gynė pradinių mokyklų inspektorius A. Giedraitis ir mokyt. M. Babilius. Liudytojai: mokyt. J. Liutkus, mokyt. T. Šuravinas, Kavaliauskas ir Sabataitis. Ekspertas – dr. J. Kilis („Lietuvos aidas“, 1933-12-18, Nr. 286).

^{* Tarpukario Lietuvoje buvo populiaru rengti visuomeninius teismus, kurie savo forma, eiga, dalyvių sudėtimi priminė tikrą teisinį procesą, tačiau šiame teisme nebuvo realaus (fizine prasme) kaltinamojo, nes teistas ne realus nusikaltėlis, o visuomenės ydos, negerovės ar abejotinu atrodantis visuomeninio gyvenimo reiškinys.}

1935 m. Biblioteka. Laikraštis praneša, kad Jurbarko jaunalietuvių skyrius iš centro gavo didelę biblioteką, kuri skolina knygas ir pašaliečiams. Savivaldybės biblioteka naujomis knygomis nepapildoma („Lietuvos aidas“, 1935-12-18, Nr. 333).

1936 m. Paminklas. Laikraštyje žinutė iš Marijampolės: 1937 metais čia būsiąs statomas paminklas Rygiškių Jonui. Paminklo projektą pateikė skulptorius Vincas Grybas. Paminklas kainuosiąs 13 000 Lt („Mūsų rytojus“, 1936-12-18, Nr. 891).

1937 m. Nesąžiningi ūkininkai. Laikraščio informacija, kad areštuoti Jurbarko valsčiaus ūkininkai Juozas R. Ir Antanas U., kurie, suklastoję gyvulių supirkimo kvitus, bendrovei padarė 1 800 Lt nuostolių („Vakarai“, 1937-12-18, Nr. 293).

1937 m. Autobusų eismas. Dėl pablogėjusio kelio per 100 Lietuvos miestų ir miestelių neturi autobusų susisiekimo. Nutrūkęs eismas ir ruožais: Kaunas–Veliuona– Jurbarkas, Jurbarkas–Smalininkai ir Jurbarkas–Tauragė. Dėl atlydžio dar labiau pasunkėjo autobusų eismas („Lietuvos aidas“, 1937-12-18, Nr. 575).