Senasis Jurbarkas gruodžio 16-ąją: skerdyklos veikla, Skirsnemunės bažnyčios „bromas“, naujas uostas ir daugybė stirnų

1931 m. Skerdykla. Jurbarko savivaldybės skerdykla per metus gavo 11 208 Lt pelno („Savivaldybės“, 1933, Nr. 5).

1932 m. Bauda. Vidaus reikalų ministro Rusteikos nutarimas dėl kun. P. Bikino nubaudimo už ekskursiją garlaiviu („Policija“, 1933-06-15, Nr. 12).

1932 m. „Bromas“. Pastatytas Skirsnemunės bažnyčios šventoriaus „bromas“ (dengti vartai) ir įstatyti trys geležiniai kryžiai (2583,30 Lt), suremontuoti visi bažnyčios ir beneficijos trobesiai („Mūsų parapija“, 1937-08-29, Nr. 3; 1938-11-15, Nr. 9).

1934 m. Jaunalietuvių susirinkimas. Įvykusiame visuotiniame jaunalietuvių Šilinės skyriaus susirinkime paminėta gruodžio 17 diena*. Nutarta užsiprenumeruoti 11 egz. „Jaunosios kartos“ ir  surengti Naujųjų metų sutikimą („Jaunoji karta“, 1934-12-30, Nr. 52).

^{*1926 m. gruodžio 17 d. karių grupuotės, politiškai remiamos krikščionių demokratų ir tautininkų, įvykdytas perversmas, po kurio nuo valdžios nušalinti valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybė, Seimas, prezidentas Kazimieras Grinius. Prezidentu tapo Antanas Smetona.}

1935 m. Uostas. Tais metais Jurbarke, Mituvos upėje, baigtas daugiau kaip pusės ha ploto uostas, kurio baseiną juosia žemės pylimai. Vandens keliai pigiausi. Jų sutvarkymas yra svarbus krašto ūkiui („Lietuvos žinios“, 1936-05-04, Nr. 100).

1937 m. Stirnos. Žinutė, kad miškuose esama daug stirnų („Ūkininko patarėjas“, 1937-12-16, Nr. 50).

1937 m. Tarnyba. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 230 § 2 Jurbarko miškų urėdijos sekretorius Juozas Mačiūnas, nustojęs 100 % darbingumo be ryšio su tarnyba, atleistas iš tarnybos nuo šios dienos („Mūsų girios“, 1937, Nr. 12).