Sausio 13-oji senajame Jurbarke: nelaimė Nemune, kompensacija Vasilčikovui ir lėšos miesto tvarkymui
1924 m. Mokyklos gydytojas. Jurbarko „Saulės“ progimnazijos gydytojui Geršteinui Leonui leidžiama nuo šios dienos eiti gydytojo pareigas ir Jurbarko žydų progimnazijoje („Švietimo darbas“, 1924, Nr. 1).
1927 m. Susirinkimas. Įvyko Lietuvos darbo federacijos Jurbarko rajono atstovų susirinkimas. Prieš susirinkimą Seimo atstovas padarė bendrą politinį pranešimą. Po to posėdžiavo federacijos atstovai. Daugiausia svarstyti naujakurių reikalai. Organizaciniais reikalais susirinkime kalbėjo apskrities sekretoriato pirmininkas dr. Petras Trumpaitis („Darbininkas“, 1927-03-06, Nr. 10).
1927 m. Nelaimė. Raudoniškis Kaisneris iš Jurbarko vežė stačiatikių šventiką. Važiuodami Nemunu, ties Rotuliais įlūžo. Šventikas parbėgo į Jurbarką. Atskubėję iš kaimo trys vyrai ištraukė vieną pusgyvį arklį, bet jis veikiai nugaišo. Antrasis arklys nuskendo („Šaltinis“, 1927-02-10, Nr. 7).
1933 m. Skirsnemunės angelaičiai. Skirsnemunėje įkurtas Angelo Sargo vaikų sąjungos būrelis („Mūsų parapija“, 1937-07-01, Nr. 2).
1934 m. Kompensacija. Žinutė, kad Jurbarko apylinkėse kunigaikščiui Vasilčikovui valdžia kaip kompensaciją už suvalstybintus dvarus skirianti 60 ha miško („Darbininkas“, 1934-01-13, Nr. 2).
1939 m. Lėšos miesto tvarkymui. Laikraščio žinutė, kad Jurbarko miestui tvarkyti paskirta 4000 Lt, o keliui Kaunas–Jurbarkas – 10 000 Lt („Lietuvos aidas“, 1939-01-13, Nr. 19).
nuotraukoje krenta į akis šaligatviai, kaip padarė rusas beveik prieš penkiasdešimt metų, taip ir li...
Nuo liepos 1 d. – daugiau mokamų kelių