Rugsėjo 1-oji senajame Jurbarke: švietimo naujienos, viešos girtavimo įstaigos, atpigęs susisiekimas ir tiltas Girdžiuose

1921 m. Žydų progimnazija. Pradėjo darbą Jurbarko žydų progimnazija, įsikūrusi iš Ganijevskienės išnuomotame prieš mokslo metus suremontuotame name, buvusiame tada vadinamoje Naujojoje gatvėje (dabar Vilniaus g. Nr. 4). Jį supo žydams priklausantis parkas „Tel Avivas“, miestiečių vadinamas tiesiog Žydų sodu. Mokytojais nuo rugsėjo1 d. joje dirbo: direktorius Abramas Efrosas (pirmaisiais metais jis buvo ir progimnazijos juridinis laikytojas), mokytojai Isakas Cintkauskas, Juozas Giedraitis, Moizė Livšinas ir Efrosienė Vera. Vėliau, nuo rugsėjo 16 d., prie jų prisijungė Dovydas Verblauskas ir Estera Rabinavičaitė. Tuo pačiu įsakymu D. Geršteinbui leista eiti Jurbarko „Saulės“ progimnazijos gydytojo pareigas nuo rugsėjo 1 d. („Jurbarkas“, p. 178, 247, 522).

1921 m. Gyvojo rožančiaus brolija. Skirsnemunėje įkuriama prie bažnyčios veikianti Gyvojo rožančiaus brolija. Ji jungė 255 narius („Mūsų parapija“, 1937, Nr. 2).

1921 m. Viešos girtavimo įstaigos. Šios dienos laikraštis „Lietuva“ (Nr. 194) informacijoje „Raseiniai“ išvardija, kiek kuriame apskrities miestelyje ir bažnytkaimyje esą „viešų girtavimo įstaigų“ – traktierių, restoranų, smuklių ir pan. Raseiniuose – jų 19, Jurbarke – 17, Skirsnemunėje – 5, Šilinėje – 2. Iš viso jų apskrityje – 79. Krikščionys laiką 27, žydai – 45 (aritmetinė klaida!). Girdžiai paminėti tarp tų vietovių, kur tokių įstaigų nesą.

1923 m. Pradėjo darbą dvimečiai mokytojų kursai Jurbarke. Juos įkūrė ir laikė „Saulės“ draugijos Jurbarko skyrius, gavęs Švietimo ministerijos pašalpą. Kursų adresas – Sodų gatvė Nr. 6 (dabar Vydūno gatvė). Pastatas neišlikęs, jo vietoje pastatyta gimnazijos sporto salė („Švietimo darbas“, 1925, Nr. 12).

1926 m. Gimnazijos direktorius. Ministro rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 300 laikinai einantis „Saulės“ gimnazijos ir mokytojų kursų direktoriaus pareigas kun. Korsakas Julijonas jo prašymu atleidžiamas iš šių pareigų ir nuo tos dienos tas pareigas leidžiama eiti gimnazijos mokytojui Naujokui Justinui („Švietimo darbas“, 1926, Nr. 9).

1928 m. Pavojingi saldainiai. Laikraštyje atkreipiamas dėmesys, kad Skirsnemunėje antihigieniškomis sąlygomis daromi saldainiai („Lietuvos aidas“, 1928-09-01, Nr. 173).

1931 m. Nauji mokytojai. Jurbarko gimnazijoje pradėjo dirbti nauji mokytojai: Mykolas Babilius dėsto lotynų kalbą, o Antanas Stakauskas – karinį parengimą (LCVA).

1932 m. Atpigo susisiekimas garlaiviais. Garlaivių savininkai susitarė nuo šios dienos atpiginti bilietų kainas: iš Kauno į Jurbarką arba atgal bilietas I klase kainuoja 3,5 Lt, o II klase – 2,5 Lt („Lietuvos aidas“, 1932-09-03, Nr. 200).

1934 m. Tiltas. Laikraščio žinutė, kad Girdžiuose baigiamas statyti tiltas per Mituvą. Jis be pylimų kainuosiąs apie 40 000 litų („Mūsų laikraštis“, 1934-09-01, Nr. 35).

1935 m. Aktyvus mokytojas. Nuo mokslo metų pradžios mokytojas M. Babilius iškeltas į Kaliėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją. Jurbarke buvo labai aktyvus visuomenininkas: vedė VVS reikalus, buvo J. Basanavičiaus universiteto lektorius, skaitė paskaitų visuomenei, ėjo šaulių būrio vicepirmininko ir gimnazijos skautų tuntininko pareigas („Lietuvos aidas“, 1935-09-01, Nr. 208).

1935 m. Gimnazijos naujienos. Gimnazija mokslo metus pradėjo su uždaryta pirmąja klase, bet mokinių skaičius pakilo iki 340. Daug jų įstojo iš uždarytos Eržvilko vidurinės mokyklos (progimnazijos). Švietimo ministerija leido atidaryti paralelinę IV klasę ir prašoma leisti atidaryti ir III klasę („Lietuvos aidas“, 1935-09-11, Nr. 208).

1938 m. Dviračių lenktynės. Laikraštyje skelbiama, kad rugsėjo 19 d. keliu Kaunas–Jurbarkas–Pagėgiai–Klaipėda vyks Lietuvos dviračių lenktynės. Lietingu oru lenktynininkai važiuos ruožu Kaunas–Raseiniai–Tauragė–Pagėgiai– Klaipėda („Lietuvos aidas“, 1938-09-01, Nr. 392).

1938 m. Naujos mokyklos. Mokslo metai Jurbarko valsčiuje prasidėjo tuo, kad įsteigtos keturios II laipsnio (šešių skyrių) pradinės mokyklos Jurbarke, Vertimuose, Girdžiuose ir Skirsnemunėje. Žmonės patenkinti ir naujai atidaryta pradine Jurbarko valsčiaus mokykla Naujamiestyje. Ją lanko beveik 100 ne miesto gyventojų vaikų („Ūkininko patarėjas“, 1938-09-29, Nr. 39).

1939 m. Jurbarko ugniagesiai. Žurnale apibūdinama Jurbarko ugniagesių komandos būklė: savanorių draugijos ugniagesių komanda, ugniagesių – 66. Turi 1 motorinį ir 4 rankinius siurblius, vienkartinis vandens tiekimas – 12 statinių, žarnų metrais – 700 („Savivaldybė“, 1939, Nr. 9).