Liepos 22-oji senajame Jurbarke: futbolo rungtynės, gaisrinės statybos pradžia, padegimai ir triukšmadarių sutramdymas

1924 m. Futbolo rungtynės. Pakartotines futbolo rungtynes tarp Jurbarko „Perkūno“ pirmosios komandos ir Kauno „Makabi“ pirmosios komandos 4:1 taip pat laimėjo „Makabi“ („Lietuva“ 1924-07-31, Nr. 171).

1925 m. Gaisrinės statybos pradžia. Miesto burmistras padėjo kertinį akmenį gaisrininkų būstinės pamatuose. Katalikų klebonas ir žydų rabinas kalbėjo apie statomų namų reikalingumą. Savanorių gaisrininkų komanda dalyvavo su savo vėliava („Lietuva“, 1925-07-27, Nr. 165).

1927 m. Padegimai. Drebulynės kaime (Jurbarko valsč.) liepos 22–23 d. naktį sudegė P. Knystauto klojimas, o naktį iš liepos 24 į 25 d. – keturi trobesiai su visu turtu. Bendra nuostolių suma – 40 000 Lt. Padegė Marcelė ir Katrė Skrickytės („Šaltinis“, 1927-09-15, Nr. 38).

1928 m. Primicijos. Skirsnemunėje įvyko pranciškono tėvo Augustino Dirvelės primicijos. Iškilmingose mišiose dalyvavo vargonininko K. Petrausko vadovaujamas choras. Pamokslą sakė tėvas Mortinijonas O. F. M. (Antanas Augustinas Dirvelė, gimęs Slavikų valsčiuje, 1921 m. baigė Jurbarko „Saulės“ progimnazijos 4 klases) („Šaltinis“, 1928-08-04, Nr. 30).

1932 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje spausdinamos dvi trumpos žinutės. Pirmoji apie nelaimę šulinyje. Antroji žinutė skirta Jurbarko „Angelo sargo“ vaikų kuopelei: narių joje apie 150. Kas antrą sekmadienį daro ekskursijas. Kuopelę globoja kun. Pr. Bikinas ir klierikas J. Kuzmickis („Rytas“,1932-07-22, Nr. 147).

1934 m. Triukšmadariai. Keli darbininkai, gavę savaitės uždarbį, išgėrę ėmė Jurbarke kelti triukšmą, užkabinėti žmones. Policija juos jėga pasodino į daboklę. Pirmadienį, 23 d., apylinkės teisėjas, išnagrinėjęs jų bylą, kai kuriuos triukšmadarius nubaudė iki mėnesio paprasto kalėjimo („Lietuvos aidas“, 1934-07-27, Nr. 169).