Liepos 2-osios senojo Jurbarko krašto naujienos: choro pasirodymas, ariama žemė, sportininkų rezultatai ir nepatogiai įsikūrusi miškų urėdija

1927 m. Chorų konkursas. „Pavasario“ sąjungos jubiliejiniame kongrese vyko chorų konkursas.  Dalyvavo ir Jurbarko choras. Informacijos autorius J. Bendorius jį apibūdino taip: „Toliau reik pažymėti p. Pociaus vedamas, turintis gražių balsų ir... aukšto ūgio dainininkų Jurbarko choras. Šio choro ypatybės: pastovi intonacija, gera sąskamba, gerokai sutvarkyta ypatinga vyrų balsų emisija. Pridėjus daugiau dinaminių ir agoginių niuansų choro dainavimas meniškai būtų dar žymiai įdomesnis. Bendrai imant, publikoj choras turėjo visai užtarnauto didelio pasisekimo“. Jurbarko, Rygos, Utenos ir Telšių chorai apdovanoti I rūšies premijomis ir dovanomis („Lietuva“, 1927-07-07, Nr. 150).

1932 m. Ariamoji žemė. Skirstant valsčius grupėmis pagal ariamosios žemės procentą, Raseinių apskrityje Jurbarko valsčius kartu su Raudonės ir Šimkaičių valsčiais priskiriamas grupei, kur ariamosios žemės yra 60–70 proc. Kiti apskrities valsčiai jos turi mažiau („Rytas“, 1932-07-02, Nr. 130).

1933 m. Kryžius. Buvo pašventintas Antkalniškių pavasarininkų kuopelės pakelėje į Jurbarką pastatytas gražus medžio kryžius šventiesiems metams atminti. Aktyvieji statytojai: J. Janušauskas, A. Bosytė, J. Meškauskas ir kt. („Mūsų laikraštis“, 1933-07-15, Nr. 28).

1933 m. Sporto šventė. Kaune įvyko pirmoji JSO sporto šventė. Iš viso dalyvavo 3168 sportininkai. Šventėje sėkmingai pasirodė Jurbarko atstovai. Jurbarko klubas futbolo varžybose laimėjo trečią vietą. Už tai buvo apdovanotas JSO vadovybės dovana – futbolininko statulėle. Už bendrą laimėtą antrąją vietą Jurbarko rajono sportininkams buvo įteikta antroji dovana – ministro pirmininko vaza („Jaunoji karta“, 1933-07-09, Nr. 26).

1937 m. Miškų urėdija. Jurbarko miškų urėdija Pašvenčio kaime esanti nepatogioje vietoje: reikėtų perkelti į Jurbarką. Dabar patogi proga: miškininkams statomas didelis namas („Ūkininko patarėjas“, 1937-07-02, Nr. 26).