Liepos 15-oji senajame Jurbarke: žydų progimnazija, nesantaika, apie šulinyje uždususius žmones ir žūties metines

Liepos 15 d.

1921 m. Žydų progimnazija. Švietimo ministerija praneša žydų grupės įgaliotam atstovui Jokūbui Veinbergui, jog leidžiama Jurbarke atidaryti progimnaziją su sąlyga, kad direktorius bus Lietuvos pilietis ir turės atitinkamą mokslo cenzą. (Jurbarkas, p. 247).

1923 m. Nesantaika. Jurbarko evangelikų liuteronų parapijoje ¾ lietuvių ir ¼ vokiečių, bet šiems pamaldos paskirtos pirmiems, iš ryto. Klebonas tą dieną pareiškęs neaptarnausiąs lietuvių. Lietuviai, negaudami pagalbos bažnyčios administracijoje, skundžiasi Seimo Skundų komisijai („Lietuvos žinios“, 1923-10-23, Nr. 237).

1932 m. Šulinyje užduso du žmonės. Kiek skirtingai spaudoje aprašoma tą dieną įvykusi nelaimė, pareikalavusi dviejų gyvybių. Tos dienos rytą Klišių kaime (Lukšių kaime) Jurgis Titlius (30 m. amžiaus ūkininkas) nusileidęs į kasamą šulinį. Čia ėmė dusti. Pro šalį važiavęs Jonas Ignatavičius leidosi į šulinį jo gelbėti. Abu žuvo. Lavonus galėjo ištraukti tik gerai išvėdinus šulinį. („Lietuvos aidas“ , 1932 07 20 Nr. 162, „Ūkininko patarėjas“, 1932 07 22 Nr.29).

1932 m. Policijai iškėlė baudžiamąsias bylas. Šios dienos laikraštyje rašoma, kad dviem policijos tarnautojams iškelti kaltinimai. Prieš kurį laiką netoli Jurbarko broliai žiauriai nužudė Zuzaną Legerpušytę. Pil. Sabaliauskas dėl nužudymo parašė policijos punkto vedėjui Antanui Jonaičiui pranešimą, bet šis nereagavo: metus laiko paliko jį gulėti. Dabar A. Jonaitis, jau dirbdamas Raseinių kriminalinės policijos I skyriaus punkto vedėju, prokuratūros traukiamas kaltinamuoju. Taip pat apkaltintas Jurbarko nuovados policininkas J. Stukšys už pil. Ausiukevičiaus mušimą kvotos metu. („Lietuvos žinios“, 1932 07 15 Nr. 159).

1934 m. Dariaus ir Girėno žūties metinės. Jurbarko šaulių būrys minėjo Dariaus ir Girėno žūties metines. Po pamaldų paskaitą skaitė gimnazijos mokytojas M. Babilius („Trimitas“, 1934-08-02, Nr. 31).