Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai

1919 m. Paštas. Jurbarke pradėjo veikti lietuviško pašto įstaiga, įsikūrusi dabartiniame Vytauto Didžiojo g. 16 ir K. Donelaičio g. 20 kampiniame name („Jurbarkui 750“).

1930 m. Šauliai. Visuotinis Jurbarko šaulių būrio susirinkimas. Nauji nariai prisiekė. J. Sabaliausko vadovaujamo būrio veikla smarkiai pagyvėjo („Trimitas“, 1930, Nr. 16). Toje pačioje žinutėje rašoma apie tą pačią dieną nuo 19 val. 30 min. iki 24 val. šaulių būrio surengtą modernios moters teismą. Teisme dalyvavo dr. K. Ambrozaitis, šaulys advokatas Naujokas ir kt. inteligentai.

Primename, kad tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys.

1932 m. „Beždžionizmas“. Laikraštyje paneigiama „Ryto“ Nr. 48 išspausdinta korespondencija, kad Jurbarko žemės ūkio žiemos mokykloje buvusios skleidžiamos „beždžionizmo teorijos“ (t. y. darvinizmas). Vienoje pamokoje buvusi paliesta Darbino teorija tiek, kiek ji paaiškinanti kai kuriuos gamtos reiškinius. Mokytojas paaiškinęs, kaip kas į ją žiūrįs. Konfliktas kilęs dėl vieno netinkamo mokytojo pasielgimo, kuris privertęs kelis mokinius išeiti iš mokyklos  („Rytas“, 1932-03-23, Nr. 56).

1938 m. Paskyrimas. LTJ „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos vado įsakymu Nr. 38 Jurbarko rajono drausmės ir karinio parengimo vadovu paskirtas Jonas Drešeris („Jaunoji karta“, 1938-03-25, Nr. 12).

1939 m. Autobusai. Per Hitlerio kovo 22–24 dienomis įvykdytą Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos vietos SA pareigūnai buvo sulaikę 4 Jurbarko–Raseinių–Kauno ruožo keleivinius autobusus. Tris jų paleido anksčiau, o vieną – tik kovo 25 d. Jis turėjo vežioti smogikus. Už tai neatsilyginta („Lietuvos aidasׅ“, 1939-03-27, Nr. 140).