Kovo 2-oji senajame Jurbarke: nelaimė, sprogstantys degtukai, mokestis už ledą ir tiltas

1932 m. Nelaimė. Jurbarke automobilis mirtinai suvažinėjo 8 m. mergaitę Z. Trochonovičaitę („Mūsų laikraštis“, 1932-03-12, Nr. 10).

1932 m. Sprogstantys degtukai. Korespondencijoje iš Jurbarko rašoma, kad vadinamieji „prabangos degtukai“* nesaugūs: jie taip pat sprogsta. „Apsivylė prabangos degtukais“, – rašė laikraštis („Rytas“, 1932-03-02, Nr. 39).
* Lietuvos degtukų monopolio „Prabangos degtukai“ buvo gaminami 1927–1939 m. Degtukų dėžutės etiketėje raudoname fone spindintis paauksuotas šarvuotas raitelis su deglu ir skydu su Lietuvos valstybės herbu buvo tarsi miniatiūrinis meno kūrinys. Kiek galėjo kainuoti tokia dėžutė, nežinia, bet įprasta degtukų dėžutės kaina tuomet buvo 10 centų. „Prabangos degtukų“ dėžutės ir patys degtukai buvo mažesni, tačiau kokybiškesni, nors, kaip matome iš laikraščio žinutės, irgi ne be trūkumų (red. past.).

1934 m. Mokestis už ledą. Laikraštyje rašoma, kad esant atodrėkiui, Nemuno pakraščiais susidaro vandens juostų. Tada Jurbarko–Kidulių kelto, kuris priklauso Meklenburgui, tarnautojai patiesia per tuos tarpus lentų ir ima iš žmonių po 10 centų („Mūsų rytojus“, 1934-03-02, Nr. 17).

1936 m. Tiltas. Laikraščio pranešimu, Jurbarko gyventojų ir suvalkiečių ūkininkų delegacijos apsilankiusios pas susisiekimo ministrą. Dėl nuolatinio tilto statybos pažado negauta. Vandens kelių rajonas ketinąs šį pavasarį pastatyti pontoninį tiltą. „Per Nemuną bus pastatytas tiltas“, – rašo laikraštis („Lietuvos aidas“, 1936-03-02, Nr. 101).

1936 m. Sėlenos. Laikraščio žinutėje rašoma, kad Jurbarke, nustačius tvirtas kainas, nebegalima gauti sėlenų. Jos vežamos į Klaipėdą, kur didesnės kainos („Lietuvos aidas“, 1936-03-02, Nr. 101).

1940 m. Teismas. Pašvenčio šaulių būrys surengė neorganizuoto žmogaus teismą*. Kaltinamąjį aktą parengė šaulys Černiauskas, teismo prasmę aiškino šaulys J. P. Kedys. Išklausta po keturi abiejų pusių liudytojus. Kaltino Tolvaišas ir Kondratavičius, gynė Sabaliauskas ir J. P. Kedys („Trimitas“, 19340-03-14, Nr. 11).
*Tarpukario Lietuvoje buvo populiarios viešos diskusijos visuomenei aktualiais klausimais – „teismai“, kuriuos rengdavo ir kuriuose noriai dalyvaudavo to meto akademinė bendruomenė, visuomeninių organizacijų nariai, menininkai, literatai. Buvo „teisiama“ kooperacija, mados, literatūros kryptys (red. past.)