Įvykių kupina rugpjūčio 15-oji senajame Jurbarke: nuo koncertų, rungtynių ir švenčių iki muštynių ir šaudymo

1921 m. Muštynės. Mieste pas pil. P. Keturauskį vykusioje vakaruškoje buvo sunkiai primuštas jurbarkiškis Bolius Salickis: jam įlaužta galva ir paralyžiuota kairioji kūno pusė („Trimitas“, 1921, Nr. 37).

1923 m. Mokytojų pokyčiai. Jurbarko žydų progimnazijos direktorius Abromas Efrosas, atsisakęs toliau eiti šias pareigas, atleidžiamas ir į jo vietą paskiriamas atleistas iš Marijampolės gimnazijos mokytojas Pinchusas Dovydas Rišmanas („Švietimo darbas“, 2023, Nr. 6–7). Nuo šios dienos Jurbarko „Saulės“ progimnazijos mokytoja Emilija Vosyliūtė jos prašymu iškeliama į Pilviškių vidurinę mokyklą. Taip pat leidžiama šiemet baigusiai Kauno „Saulės“ mokytojų seminariją Onai Mataitytei mokytojauti Jurbarko „Saulės“ progimnazijoje („Švietimo darbas“, 1923, Nr. 8–9).

1924 m. Tikybos mokytojas. Švietimo ministerija patvirtino kun. Juozapą Bikiną Jurbarko mokytojų kursų tikybos mokytoju („Švietimo darbas“, 1924, Nr. 12).

1928 m. Koncertas. Jurbarke 21 val. įvyko buvusių Jurbarko gimnazijos mokinių koncertas. Dainavo tenoras A. Sumauskas, fleita griežė I. Navakauskas, smuiku – S. Vladislovskis, dainavo tenoras Abramavičius. V. Belinio „Normos“ uvertiūrą atliko S. Vladislovskis, F. Ramonaitis (smuikai), akompanavo S. Sodeika. Šis publikos prašomas paskui padainavo ariją iš operos „Kaukių balius“ („Lietuvos žinios“, 1928-08-16, Nr. 179).

1929 m. Cepelinas. Apie 18 val. jurbarkiškiai stebėjo pro miestą skrendantį vokiečių cepeliną. Jis keliavo aplink pasaulį. Lietuvoje jo maršrutas ėjo pro Jurbarką, Raseinius Latvijos link. Prie Seredžiaus jį pasitiko trys Lietuvos lėktuvai ir lydėjo iki Dotnuvos („Lietuvos darbininkas“, 1929-08-25, Nr. 20).

1930 m. Peršovė. Plačiai nuskambėjo tą dieną, apie 23,5 val., įvykdytas Jurbarko rajono akcizo kontrolieriaus Zigmo Tamošiūno pasikėsinimas prieš Vincą Dainių. Tai įvykę prie bravoro: Dainiui iš pistoleto peršovė galvą. Abu buvę neblaivūs. Sužeistasis nugabentas į Kauno miesto ligoninę. Tamošiūnas apskritai mėgstąs atkišęs revolverį aiškintis naktį sutiktų žmonių asmenybę („Rytasׅ, 1930-08-26, Nr. 193).

1932 m. Pavogtas dviratis. Skelbiama, kad tą dieną Kalnėnų kaime pavogė Jurbarko miesto gyventojo Šibičio Jurgio dviratį, kurio vertė – 100 Lt („Kriminalinės policijos žinios“, 1932, Nr. 18).

1933 m. Pavogtas dviratis. Iš Valaičio Jono Jurbarke pavogtas dviratis „Goreslyj“, įkainotas 50 Lt („Kriminalinės policijos žinios“, 1933, Nr. 17).

1934 m. Pavasarininkų šventė. Girdžių pavasarininkai šventė savo metinę šventę („Mūsų laikraštis“, 1934-09-01, Nr. 35).

1935 m. Angelaičių šventė. Tą dieną į Jurbarką iš apylinkių atkako apie 800 angelaičių švęsti savo šventės. Po pamaldų visi nužygiavo prie Vytauto paminklo. Čia kalbą pasakė mokytojas St. Balčytis. Gimnazijos aikštėje atlikta sporto ir meno programa. Gražiausiai pasipuošę buvo Skirsnemunės ir Jurbarko angelaičiai („Mūsų laikraštis“, 1935-09-14, Nr. 37).

1937 m. Futbolo rungtynės. Raseiniuose Jurbarko jaunalietuvių futbolo komanda JSO įveikė vietos jaunalietuvius, Raseinių „Šarūną“, 8:0 („Vakarai“, 1937-08-20, Nr. 192).

1939 m. Jūros šventė. Jurbarke įvyko didelė kooperatininkų ir Jūros šventė. Apie ją spausdinti rportažai keliuose laikraščiuose. Į šventę buvo atvykę teisingumo ministras prof. A. Tamošaitis, žemės ūkio ministras dr. J. Kriščiūnas, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado atstovas gen. K. Popeliučka. Jie pasakė sveikinamąsias kalbas. Taip pat kalbėjo „Lietūkio“ atstovas Deveikis ir Jurbarko kooperatininkas Bakstys („Lietuvos žinios“, 1938-08-16, Nr. 164).