Gegužės 4-oji – Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo, diena.

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Gegužės 4-ąją krikščioniškajame pasaulyje švenčiama ugniagesių, o taip pat ir kitų su ugnimi susijusių profesijų – kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių – globėjo šventojo Florijono diena.

Klestėjęs viduramžiais, kai su ugnimi susijusios nelaimės buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, Šv. Florijono kultas atgijo XIX–XX a. vėlgi ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai.

Lietuvoje šv. Florijono diena buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.

Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų, ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena, minima gegužės 4 d., 2014 m. įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą.

Kas buvo šv. Florijonas

Florijonas gimė Cetyje (dabar Zeiselmaueris), netoli Vienos, kariškio šeimoje ir tarnavo romėnų legione. Imperatoriaus Diokletiano (284–305) laikais jis buvo nukankintas už Kristaus mokslo išpažinimą. Pasakojama, kad romėnų karys Florijonas, tuo metu gyvenęs Manteme, sužinojo, jog Lince suimti keturiasdešimt krikščionių. Norėdamas jiems padėti jis skubėjo į Lincą, tačiau prieš įžengdamas į miestą, sutiko keletą karių, kuriems pasisakė esąs krikščionis. Šie jį suėmė ir nuvedė pas savo vadą. Kankinimais buvo bandoma jį priversti išsižadėti Kristaus, bet Florijonas nesutiko. Jis buvo nuplaktas ir pririšus jam prie kaklo girnapusę paskandintas Enso upėje. Nuosprendis buvo įvykdytas 304 m. gegužės 4 d. Girnapusė saugoma šv. Florijono bažnyčios kriptoje, netoli Linco, Austrijoje.

Jo našlė Valerija slapčia palaidojo kūną savo ūkyje, toje vietoje dabar yra Šv. Florijono miestas. Virš jo kapo VI amžiuje buvo pastatytas Augustino vienuolynas. Florijono palaikai neilgai ten išliko, nes buvo išvežti į Romą. 1183 metais Lenkijos kunigaikštis Kazimieras II Teisusis (1177–1194) ir Krokuvos vyskupas Gedeonas paprašė popiežiaus Liucijaus atiduoti šv. Florijono palaikus kaip apsaugą nuo rusų. Taip šventojo palaikai buvo perkelti į naujai pastatytą šventovę Krokuvoje ir jis tapo Lenkijos globėju. Valdant Karoliui IV, keletas relikvijų perkelta į Šv. Vito katedrą Prahoje ir kitas Čekijos bažnyčias.

Viduramžiais šios šv. Florijono palaikų dalelės saugojo miestus nuo gaisrų, nes Florijonas, mirtinai nukankintas vandenyje, tapo ugniagesių globėju. Be to, pagal legendą, šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą.

Šv. Florijono atvaizdas atsirado miestų herbuose, ant miestų vartų, bažnyčių bokštų, jo statulos – miestų ir kaimų aikštėse.

Lietuvoje nuo senovės nuo gaisrų saugo šv. Agota ir šv. Florijonas. Paminklai su šv. Agota būdavo statomi kaimuose, sodybose, prie gyvenamųjų namų, o šv. Florijonas dažniausiai statomas miesteliuose. Žemaičiai Florijoną vadina „Pliurijonu“. Jis vaizduojamas stovintis, dešinėje rankoje laikantis dubenėlį arba kubilėlį su vandeniu, kairėje – ietį arba vėliavą. Šalia stovi degantis namelis arba bažnyčia, ant kurios šventasis ir „lieja“ vandenį. Apsirengęs jis romėnų kario drabužiais, su šalmu arba kepure ant galvos. Tikėta, jog, kartą ištikus gaisrui, būtinai reikia pastatyti koplytėlę su šv. Florijono skulptūra taip, kad šventasis matytų sodybos trobesius, ir daugiau gaisrų nebūsią.  

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Vokietijos-Lietuvos pasienis 1940 m.

Kovo 23-oji senajame Jurbarke: paštas, šaulių veikla, „beždžionizmo teorija“ ir sulaikyti autobusai  0

Laidotuvių procesija prie Jurbarko bažnyčios

Senasis Jurbarkas kovo 22-ąją: kunigų permainos, varžytynės ir elektros problemos  0

Baidokas Jurbarke, 1938–1939 m.

Senasis Jurbarkas kovo 21-ąją: atskleistas nuskaltimas, „kova“ su krize, gimnazijos veikla ir baidokų statyba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Jurbarkas XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas kovo 20-ąją: neįvestas pradžios mokslas, girti padegėjai ir atsišaukimai iš dangaus  0

Gaisrinės pastato statybos pradžia . Apie 1925 m.

Kovo 19-oji senajame Jurbarke: garlaiviai, atlaidai, aukos ligoninei ir apleisti ugniagesiai  0

Potvynis Jurbarke

Kovo 18-oji senajame Jurbarke: išdykęs vikaras, ledonešis, šaulių veikla ir žūstantys varnėnai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 17-ąją: revizija, turizmo komitetas ir didžiulis potvynis  0

Mūsų partneriai