Estija švenčia valstybės gimimo dieną

1918 m. vasario 24 d. Estija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Savo valstybingumą estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose.

Po 1917-ųjų Spalio perversmo bolševikai pabandė perimti valdžią ir Estijoje. Tačiau tai jiems pavyko tik iš dalies. Estų politikai perversmo nepripažino, ir 1917 metų lapkričio 15 dieną Provincijos asamblėjapaskelbė save aukščiausia valdžia Estijoje. Tą pačią dieną asamblėją bolševikai išvaikė ir ėmėsi represijų. Susiklosčius tokiai padėčiai buvo laukiama pirmos progos paskelbti nepriklausomybę. Tokia proga atsirado, kai į Estijos teritoriją įsiveržė vokiečių kariuomenė.
Vokiečių puolimas Rytų fronte prasidėjo vasario 18 dieną (pagal naują kalendorių). Kitą dieną Provincijos asamblėjos Taryba atidavė mandatą Estijos išvadavimo komitetui, kuris 1918 m. vasario 24-ąją paskelbė Nepriklausomą Estijos Respubliką ir Manifestą Estijos tautoms. Kitą dieną Taline buvo suformuota Laikinoji vyriausybė, kurios ministru pirmininku tapo Konstantinas Pätsas.
Vokietijos imperija naujai susikūrusios respublikos nepripažino. Ji Estijos ir Latvijos žemėse norėjo sukurti Baltijos kunigaikštystę, kurią valdytų Baltijos vokiečiai. Kadangi Vokietija karą pralaimėjo ir 1918 m. lapkričio 18 d. buvo priversta pasirašyti kapituliacijos sutartį, planas liko neįgyvendintas. Vokietija turėjo išvesti savo kariuomenę iš Estijos, ir 1918 m. lapkričio 19 d. Estijos Laikinosios vyriausybės ir Vokietijos atstovai pasirašė sutartį, kuria Vokietija atsisakė pretenzijų į Estijos teritoriją.
1918 m. lapkričio 28 d. į Estiją įsiveržė Sovietų Rusijos armija. Prasidėjo Estijos Nepriklausomybės karas, kuris truko iki 1920 metų vasario. Kritiškiausiu metu estai sulaukė pagalbos iš Didžiosios Britanijos. Ši atgabeno ginklų, Suomija atsiuntė dar ir savanorių. Estų generolo Johano Laidonerio (1884–1953) ir jo savanorių dėka 1919 metų sausį pavyko pasiekti persilaužimą. Bolševikai buvo nuvyti nuo Talino, o per tris savaites išvaduota visa Estija.
Taikos derybos prasidėjo 1919 m. gruodį Tartu mieste. 1920 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta Tartu taikos sutartis, kuria Estijos Respublika ir Sovietų Rusija pripažino viena kitą, paskelbė karo pabaigą ir pokario bendradarbiavimo perspektyvas. Nepriklausomybės karo metu žuvo 2300 Estijos kareivių, apie 13800 buvo sužeista.
Taip estai pirmą kartą istorijoje sukūrė nepriklausomą, demokratiškai valdomą valstybę su liberalia Konstitucija. 1921 metais Estiją de jure pripažino galingiausios pasaulio valstybės. Tais pačiais metais ji tapo Tautų Sąjungos nare. XIX amžiaus estų tautos svajonė – nepriklausoma Estija gyvavo 22 metus. 1940-aisiais ją, kaip ir kaimyninę Latviją bei Lietuvą, okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais – nacių Vokietija, o 1944-aisiais – vėl Sovietų Sąjunga. Nepriklausomybę Estija atgavo 1991 m. rugpjūčio 20 d. Ši diena – tai estų Kovo 11-oji.