Birželio 29-oji senajame Jurbarke: pašto darbas, garlaivių konkurencija, nelaimė kelyje, sporto varžybos ir dar daug visko

1920 m. Pašto darbas. Lietuvos valdžia su Klaipėdos apskritimi sudariusi sutartį dėl pašto susisiekimo su M. Lietuva: iš Kauno paštas keliauja į Jurbarką, iš jo – į Smalininkus, o iš čia – bene į Tilžę. Tad Klaipėdą jis pasiekiąs tik po 6–8 dienų („Lietuva“, 1920-07-03, Nr. 136).

1925 m. Atlaidai. Per Šv. Petro atlaidus labai gerai giedojo daug naujų giesmių J. Pociaus vedamas pavasarininkų choras, kuris per pavasarininkų kongresą Šiauliuose gavęs I-mo A laipsnio diplomą  („Lietuva“, 1925-07-07, Nr. 148).

1927 m. Komisija. Į Jurbarką iš Kauno atvyko sporto organizacijų komisija tirti birželio 19 d. nelaimingo įvykio sporto aikštėje, pasibaigusio sportininko mirtimi. Tądien Jurbarke per LFLS ir „Makabi“ futbolo rungtynes LFLS žaidėjas J. Spirauskas užgriuvo ant parvirtusio priešininkų komandos žaidėjo Geselkovičiaus: jam buvo sutrenktos smegenys. Kitą dieną jis mirė. Liepos 1 d. įvyko komisijos posėdis. Išvada: nelaimingą susidūrimą nulėmė korektiško žaidimo stoka („Lietuva“, 1927-06-28, Nr. 143; 1927-07-01, Nr. 145; 1927-07-06, Nr. 149).

1928 m. Revizija. Valstybės kontrolė padarė Jurbarko plaučių ligoninės reviziją. Iš karto pastebėtas tik 100 Lt trūkumas. Ligoninės ūkvedys R. išsigandęs kažkur pasišalino. Kitą dieną, nuodugniai patikrinus, rastas 20 000 Lt trūkumas. Ūkvedys R. buvo pabėgęs į Klaipėdos kraštą, bet paskui pats, nuvažiavęs į Kauną, pasidavė („Lietuvos aidas“, 1928-07-21, Nr. 138).

1929 m. Garlaivių konkurencijos nauda. Laikraštyje rašoma, kad pernai garlaivio bilietas iš Kauno į Jurbarką ir atgal kainavęs 15 Lt, o į vieną pusę – 10 Lt. Dabar dėl konkurencijos jis kainuojąs tik 50 ct. Keleivių skaičius padidėjęs keturgubai („Lietuvos aidas֧“, 1929-06-29, Nr. 131).

1930 m. Nelaimė kelyje. Kasiulio vairuojamas automobilis iš Raseinių ketvirtame kelio Jurbarkas–Eržvilkas kilometre suvažinėjo Armautienę. Važiuota 40 km per valandą greičiu. Moteriškė, išsigandusi signalo, metėsi į kairę („Lietuvos aidas“, 1930-07-09, Nr. 153).

1933 m. Jaunalietuvių Jurbarko rajono šventė. Prasidėjo eisena į bažnyčią. Po pamaldų jaunalietuviai susirikiavę žygiavo į gimnazijos salę, kur įvyko posėdis. Jį pradėjo rajono vadas B. Butkus. Garbės prezidiumą sudarė dir. M. Kviklys, dr. M. Barcevičius, mokyt. J. Kasiulaitis, Jurbarko nuovados viršininkas, mokyt. Giedraitis ir stud. Stakauskas. Pasakyta nemažai kalbų. Po posėdžio parke atlikta sporto ir dainų programa (mokytojo A. Šarkausko diriguojamos dainos) („Lietuvos aidas“, 1933-07-03, Nr. 146).

1934 m. Jaunalietuvių kongresas. Įvyko Jurbarko jaunalietuvių rajono kongresas („Jaunoji karta“, 1934-07-01, Nr. 26).

1935 m. Sporto varžybos. Birželio 29–30 dienomis Klaipėdoje vyko sporto varžybos. Jų lengvosios atletikos rungtyse dalyvavo ir Jurbarko jaunalietuvių atstovai. Iš jurbarkiškių vyrų ryškiausiai pasižymėjo Kriščiukaitis, dalyvavęs net šešiose rungtyse: 100 m bėgimas – 4 vieta (12,7 s), šuolis į tolį – 3 v. (5,50 m), šuolis į aukštį – 2 v. (1,48 m), diskas – 3 v. (28,25 m), rutulio stūmimas – 1 v. (10,50 m), ieties metimas – 1 v. (42,70 m). Jurbarkiškis Malvicas, nušokęs į tolį 5,39 m, laimėjo ketvirtą vietą. Iš jaunių (juniorų) gražiai pasirodė jurbarkiškis Galbuogis: nušokęs 5,09 m, laimėjo antrą vietą, o iššokęs į aukštį 1,38 m, – trečią („Jaunoji karta“, 1935-07-07, Nr. 27).

1936 m. Primicijos. Laikraštyje rašoma, kad birželio 29 d., Šv. Petro ir Povilo atlaidų dieną, jurbarkietis kun. Jonas Kuzmickis laikė pirmąsias mišias – įvyko jo primicijos („Mūsų laikraštis“, 1936-07-18, Nr. 28).

1937 m. Žinutės iš Jurbarko. Laikraštyje spausdinamos dvi žinutės iš Jurbarko. Vienoje, „Įsisteigė jūros skautai“, rašoma, kad įsteigtų Jurbarko jūros skautų vadu patvirtintas mokinys Korzonas. Žinutė „Plukdo daug medžių“ informuoja, kad Nemunu pro Jurbarką plukdoma daug miško medžiagos Klaipėdos celiuliozės fabrikui („Vakarai“, 1937-06-29, Nr. 147).

1938 m. Mokyklų baigimo iškilmės. Jurbarke surengtos pradinių mokyklų baigimo iškilmės. Mieste veikia dvi lietuviškos pradinės mokyklos su 11 mokytojų ir 500 mokinių. Šįmet pradinių mokyklų VI skyrių baigė 53, o IV skyrių – apie 60 mokinių. Rekordinis baigusių pradines mokyklas skaičius („Lietuvos aidas“, 1938-07-04, Nr. 239).